|
Būkim atsakingi už ateitį
Kada Panevėžys išgyveno tragiškas dienas, kai iš bankrutavusios gamyklos Ekranas buvo atleisti keli tūkstančiai darbuotojų, nei Prezidentas, nei Premjeras, nei kuris nors ministras neatvyko į mūsų miestą, kad bent paguodos žodį tartų šoko ištiktiems bedarbiams. Viso nedarbo rūpesčių našta užgulė Panevėžio miesto merą konservatorių Vitą Matūzą.
Tylėjo ir tautos gelbėtojas, Liberalų demokratų partijos vadas Rolandas Paksas. Tas pats, kuris skrajojo iš partijos į partiją (iš komunistų į konservatorių, liberalų, liberalų demokratų), rado laiko ir lėšų savo malonumui apskristi pasaulį. Tas pats, kurs kažkada per Rusijos verslininkų ir specialiųjų tarnybų malonę buvo tapęs Lietuvos prezidentu, bet kažkodėl nešiojo pronacistinę emblemą. Tas pats, kuris kartu vedžiojosi patarėją raganą, juokindamas pasaulį. Ir tas pats, kurį aršiai gynė (apkaltos metu) rusų kunigaikštienės titulą turinti Kazimira Prunskienė (tikri draugai išryškėja nelaimėje). Tas pats, kuriam buvo skirtas jį ginantis Vytauto Matulevičiaus filmas.
Ir staiga, pūstelėjus rinkimų kampanijos vėjams, šaunusis lakūnas kartu su skaitovais ir savo ištikimuoju Valentinu Mazuroniu atsiduria Panevėžio kultūros namų scenoje, kad susitiktų su panevėžiečiais, paragintų juos versti valdžią ir išrinkti jį ir jo žmones.
Pradžia buvo susieta su Lietuvos himno eilutėmis (o kad Lietuvos himnas rytais nebetransliuojamas per nacionalinį radiją, R.Paksui nė motais). Vėliau prasidėjo kritika visų, kurie tik buvo valdžioje. Kritikuodamas buvusius komunistus (dvasios brolius), nušalintasis prezidentas apsiribojo tik visiems seniai žinomais faktais, kalbėjo lyg paglostydamas. Tačiau kai buvo prieita prie Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus (jis gi premjeru dirbo tik pusę metų), cinizmas liejosi per kraštus, ypač V.Mazuronio kalboje. Tai matote, kokia valdžia bloga, tad rinkite mane, reziumuodamas baigė pretendentas į Lietuvos gelbėtojus.
Stebėjausi, kad beveik visa milžiniška salė plojo (aktorinių gabumų R.Paksas nestokoja, be to, matyti, kad tam buvo rengiamas). Nejaugi žmonės prarado sveiką nuovoką, nejaugi nebeskaito rimtų laikraščių? O būtų pravartu skaityti XXI amžių, Valstiečių laikraštį. Be to, XXI amžių galima rasti internete.
Suprantu, dėl pinigų stokos nedaug kas gali pirkti ar užsi-prenumeruoti XXI amžių. Tačiau tam, kad suvoktume tiesą, kad vėl nebūtume įstumti į skurdą, nebūtume mulkinami, būtina kaip nors šį laikraštį įsigyti. Galima, susitarus keliems draugams ar kaimynams, pirkti bent vieną per mėnesį, paskui pasidalyti. Perskaičius išreklamuoti pačius geriausius straipsnius, po to įmesti į kieno nors pašto dėžutę, kad su tiesa susipažintų kuo daugiau žmonių.
Aš žaviuosi politikos apžvalgininko Petro Katino drąsa ir sugebėjimu atskleisti tiesą, jos suvokimo aspektais. Skaitau daug metų jo straipsnius. Nė karto jo prognozės neapvylė.
Ona KRIKŠČIONIENĖ
Panevėžys
© 2006 XXI amžius
|