Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

„...Toli girdėc, kur Marcinkonys gieda...“

Rūta Averkienė

Žiūrovai Marcinkonių etnografinio ansamblio 35-mečio šventėje

Liepos 22-ąją, šeštadienį, Marcinkonys aidėjo nuo dzūkiškų dainų – į Marcinkonių etnografinio ansamblio 35 metų jubiliejų, kuris buvo švenčiamas Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime, susirinko ne tik aplinkinių kaimų ansamblių dainininkai, bet ir svečiai iš tolesnių šalies miestų.

Ak, tos senovinės dzūkų melodijos! Graudus iki ašarų ringavimas. Kiekvienoje jų – vis kiti gyvenimai, kitos, neparašytos, istorijos. Tvyro jos dar iki šiol senose kaimo pirkiose, tarsi slėpdamos dar anų, ankstesnių gyvenimų paslaptis.

Apie tai jau trisdešimt penkerius metus, susibūrę į ansamblį, dainuoja ir dainingiausi Marcinkonių kaimo žmonės. Žiemą ir vasarą, anksti ryte ir vėlų vakarą, kaime gali išgirsti tas dainas, kurios jautriausias sielos stygas suvirpina. Jų klausė ne tik Marcinkonyse, Varėnos krašte, Dzūkijoje ar Lietuvoje. Marcinkonių kaimo dainorėlių melodijos skambėjo ir kitose šalyse, net už Atlanto.

Gegužės pradžioje Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai Lietuvos televizijos laidos „Gero ūpo“ pasiūlymu drauge su kitais keturiais kolektyvais iš visos Lietuvos aplankė Briuselį, Amsterdamą, Prahą. Briuselyje jiems buvo suorganizuota ekskursija po Europarlamentą.

Jeigu suskaičiuotų visus ansamblio koncertus, jų būtų apie tūkstantį... Apie tai į marcinkoniškių šventę susirinkusiems svečiams pasakojo dabartinė ansamblio vadovė Rimutė Avižinienė. Ji, septintus metus besirūpinanti ansamblio reikalais ir drauge su juo dainuojanti, prisiminė ansamblio įsikūrimo pradžią...

...Vėlyvą 1971-ųjų rudenį, bibliotekos vedėjos Romos Petrušytės ir jos giminaičio, klojimo vakarų organizatoriaus, dainininko ir pasakoriaus Juozo Averkos paraginti, Genių kampe, Marytės ir Petro Miškinių namuose, ėmė rinktis marcinkoniškiai vakarais padainuot...

Ansamblio jubiliejiniame koncerte į scenos vidurį buvo pakviesti ir ansamblio garbės vadovė Joana Serenčikienė bei ansamblio seniūnas Vincas Miškinis. Vadovei ansambliečiai padainavo jos mėgstamą dainą „Dėkui motulei“. Ji pravirkdė ne tik vadovę – graudi dzūkiška melodija sugraudino ir klojime sėdinčius žiūrovus. J.Serenčikienė, kuri Marcinkonims ir ansambliui paaukojo didžiąją dalį savo gyvenimo ir dalelę širdies, prisiminė: „Nebuvome pirmieji, jau dainavo Žiūrai, kūrėsi ansambliai Vilniuje... Kai mane pakvietė į savo būrį ir aš paklausiau tų dainų, tai nieko daugiau neįstengiau, tik verkt... Tokie artimi man tapo tie žmonės, tokie mieli...“.

Ansamblio įsikūrimo pradžioje jame dainavo 25 marcinkoniškiai. Dabar jų – penkiolika.

Jubiliejiniame koncerte buvo prisiminti visi, kurie jau išėjo į Amžinybę. Ansambliečiai visomis dovanotomis gėlėmis papuošė jų kapelius.

Buvusi vadovė pasidžiaugė, kad kaimas augina ir pamainą. Jaunieji marcinkoniškiai, susibūrę į „Eglynaicį“, taip pat stengiasi puoselėti senąsias šio krašto dainas ir šokius. Marcinkoniškių dainos skamba ir išleistame kompaktiniame diske.

Tądien apsilankę Marcinkonių etnografiniame muziejuje neabejotinai patyrė tikrą sielos šventę. Marcinkoniškius sveikino ir viename dideliame būryje dainavo tikri šilų giesmininkai – Puvočių, Zervynų, Žiūrų ir Matuizų etnografiniai ansambliai. Tos garbaus amžiaus moterys, pasidabinusios baltomis skarelėmis ir dar baltesnėmis prijuostėmis, spindėjo tarsi tikri Dzūkijos perlai.

Buvusius ir esamus ansamblio dalyvius pasveikino Marcinkonių etnografinio ansamblio šventėje dalyvavęs rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Miškinis: „Visada sakiau, kad Marcinkonių kraštas – pats dainingiausias. Todėl šiandien Marcinkonyse susirinko beveik visas Dzūkijos krašto etnografinių ansamblių elitas. Noriu padėkoti visiems dainingiesiems marcinkoniškiams – ir dainuojantiems, ir jau pavargusiems nuo metų naštos...“. A.Miškinis savivaldybės padėkos raštais ansamblio 35-mečio proga apdovanojo buvusius Marcinkonių etnografinio ansamblio narius: Joaną Serenčikienę, ansamblio įkūrėją ir vadovę, Jonę Cerebiejienę, Onutę Grigaitę, Juzę Grigienę, Juozą Korsaką, Birutę Korsakienę, Oną Liuolienę, Vincą Miškinį, Aldoną Paulauskienę, Ievą Pugačiauskienę, Rūtą Sakalienę, Aldoną Samulevičienę, Elžbietą Samulevičienę, Janę Samulevičienę, Juliją Vygelienę, Bronislavą Zinkevičienę; dabartinius Marcinkonių etnografinio ansamblio narius: Rimutę Avižinienę, ansamblio vadovę, Joną Bajorūną, Sigutę Bajorūnienę, Stanislovą Česnulevičių, Juzefą Česnulevičienę, Ramunę Jezukevičienę,Vitą Kašėtą, Praną Kašėtą, Agotą Kašėtienę, Zitą Kibirkštienę, Antaniną Kokienę, Rožę Pačkauskienę, Agotą Pugačiauskienę, Stasę Tamulevičienę, Rozaliją Vilčinskienę ir Praną Ulbiną.

Marcinkoniškius su daina ir dovanomis sveikino ir Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadalėlė“, Birštono „Raskilos“ kapela, „Kupolės“ ir „Serbentukų“ ansamblių atstovai, Pravieniškių bendruomenės ansamblis „Praviena“, Vilniaus karininkų ramovės ansamblio vadovė Laima Purlienė.

Kokie vaišingi ir linksmi marcinkoniškiai, buvo galima įsitikinti ir iki nakties trukusioje linksmoje vakaronėje.

Marcinkonys,

Varėnos rajonas

Autorės nuotrauka

© 2006 „XXI amžius“