Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Artimieji Rytai: slinkimas į 1939 metų Europą

Libanietė gedi žuvusiųjų artimųjų

Tai, kad paliaubos tarp Izraelio ir „Hisbollah“ yra labai trapios ir bet kada gali žlugti, pripažįsta visi. O to pasekmės yra sunkiai prognozuojamos. Kai kas dabartinius įvykius Artimuosiuose Rytuose jau prilygina įžangai į trečiąjį pasaulinį karą ir lygina su 1914 m. liepos 28 d., kai Sarajeve buvo nušautas Austro-Vengrijos sosto įpėdinis Francas Ferdinandas. Nuo tų šūvių Sarajeve ir prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Žinoma, jam kilti buvo kur kas svarbesnių dalykų, bet kibirkštis ir buvo sosto įpėdinio nužudymas. Vis daugėja samprotavimų, jog Izraelio ir „Hisbollah“ konfliktas tėra tiktai pirmasis kažkokio labai neaiškaus politinio žaidimo ženklas.

Daug ką pasakančios replikos

Po neseniai įvykusio Rusijos prezidento V.Putino ir Gruzijos prezidento M.Saakašvilio susitikimo Sankt Peterburge, dienraščiai „Komsomolskaja pravda“, „Izvestija“ ir kiti rašė, kad Kremliaus valdovas su Gruzijos prezidentu elgėsi tarsi išmintingas suaugęs žmogus elgiasi su nervingu paaugliu. Iš tiesų po dviejų valandų trukusių derybų abu prezidentai susitiko su žurnalistais, tarp kurių buvo daug gruzinų. Vos pasisveikinęs su spaudos atstovais, V.Putinas paskelbė, kad Rusijoje dirbantys gruzinai į savo tėvynę kasmet perveda nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių.

Kam ordinai, o kam „amnestija“

Rusijos armijos generolai ir visa Kremliui pataikaujanti žiniasklaida vis dar tebepučia propagandos burbulą apie sėkmingiausią Rusijos kariškių ir „specnazo“ operaciją sulaikant Čečėnijos karo vadą Šamilį Basajevą.

Šie komentarai labai primena Stalino laikų reliacijas apie Kenigsbergo ar Berlyno užėmimą. Jau daugiau kaip 50 specialiųjų tarnybų vadovų apdalyti ordinais ir medaliais. Bet svarbiausia, jog Š.Basajevo lavono niekas nematė.