Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Venecija ir lietuviškos kaukės

Vilniaus dailės akademijos magistrantė Gabrielė Kuizinaitė ir parodos lankytoja Viktorija Šerevaitė

Vilmantas Marcinkevičius. Pamesta lėlė

Benjaminas ŽULYS

Kaune gyvuoja savitos krypties menininkai, neseniai Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidarę tarptautinę vizualinių menų parodą „Naujos kaukės“. Tie menininkai – žinomi dailininkai skulptoriai, fotografai Robertas Antinis, Artūras Aliukas, Gintaras Kamarauskas, Saulius Kuizinas, Vilmantas Marcinkevičius, Aleksandras Macijauskas, Rymantas Penkauskas, Varšuvoje daugiau nei dvidešimt metų gyvenąs Stasys Eidrigevičius ir kiti, o iš viso – septyniolika įvairių meno krypčių ir stilistikų autorių. Jų meno erdvėse įvairuoja tapyba, fotografija, akmuo, gipsas, net veidrodis. Netaikant į į profesionalią apžvalgą galima paminėti tokius darbus: A.Aliuko „Aštuonios citrinos“, R.Penkausko šešių dalių ciklą „Suakmenėjęs“, „Kenčiantis“, „Šaukiantis“ ir kt. Taip pat – S.Kuizino daugiau nei dešimt kaukių interpretacijų iš gipso – „Sidabraakė“, „Banguotinė“ ir kt. Dar – R.Kmieliauskaitės „Žemės veidas“, S.Grabliauskaitės „Plėšikas Barabas“, S.Eidrigevičiaus keli fotografijų ciklai ir dešimt pastelių. Beje, šis menininkas atvežė ne vien savo kūrinių, bet ir sukūrė parodą lydintį plakatą.

Viena iš parodos organizatorių, Vilniaus dailės akademijos kultūros vadybos magistrantė G.Kuizinaitė papasakojo, kad idėja surengti šią vizualiųjų menų parodą kilo jos tėvui skulptoriui Sauliui Kuizinui. Jis kelis kartus lankėsi Italijoje, ten susižavėjo venecijietiškomis kaukėmis, gilią istoriją turinčia tradicija.

Dalyvauti parodoje buvo pakviesti pripažinti ir tik debiutuojantys jaunesniosios kartos menininkai. Skirtingas požiūris, interpretacijos laisvė ir savita meninė stilistika tarsi sukelia kontrastą, o drauge papildo viena kitą.

G.Kuizinaitė sakė, kad pasitelkiant įvairias meno rūšis – skulptūrą, tapybą, fotografiją, taikomąją dailę, tarpdisciplininius menus, siekiama atskleist kaukės semantiką ir vizualiąją jos pusę šiuolaikiniame mene. Įvairių tautų kultūrose kaukė yra itin reikšminga. Ypač ji svarbi bei reikšminama per didžiąsias tradicines šventes – karnavalus, mūsiškes Užgavėnes.

Tad kas yra kaukė šiuolaikiniame pasaulyje? Vienas iš parodos dalyvių S.Eidrigevičius savitai samprotauja: „Mano veidai kaukės – tai veidai, kuriais galima užsidengti veidą. Ne tam, kad jį paslėptume, o tam, kad atvertume savo sielą“. Menininkai V.Jankūnas ir A.Madzeliauskas fiksuoja netikėtą portretuojamojo išraišką. E.Sabaliauskaitė eksperimentuoja su savuoju veidu. R.Penkauskas kaukės bruožus įžvelgia akmenyje. („Jei Aleksandras Diuma sugalvojo geležinę kaukę, tai kodėl aš negaliu parodyti akmeninės?“ – juokavo menininkas.) R.Antinio interpretacijoje kaukės atspindys yra veidrodis, jame galime išvysti ir savosios kaukės fragmentą. O žymusis fotomenininkas A.Macijauskas parodoje pristatė vieną savo darbą. Tai kadras, 1974 metais darytas Alytaus turguje, iš didžiulio jo visą gyvenimą kurto ciklo „Lietuvos turgūs“.

Parodos kuratorius S.Kuizinas sakė, kad Venecija įkvėpė jį naujai pažvelgti į lietuviškas kaukes. Į jas su susidomėjimu žvelgė parodos lankytoja Viktorija Šerevaitė, kiti, čion atėjusieji pasigrožėti savitu lietuviškuoju menu.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“