Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

,,Debesų arkos“ karalienė

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Aldona Daučiūnienė

Kiekvieną mėnesį Lietuvos mokslų akademijos vestibiulyje esančioje skelbimų lentoje pasirodo sąrašas renginių, kuriuos organizuoja Aldonos Daučiūnienės vadovaujami Mokslininkų rūmai. Tais renginiais propaguojami mokslo ir kultūros laimėjimai, vyksta naujų knygų sutiktuvės, meninės programos, skirtos meno ir kultūros kūrėjų jubiliejams. Antrus metus Verkių rūmuose veikia menų salonas ,,Debesų arka“. Kiekvieną mėnesį vilniečiai kviečiami į susitikimus su įdomiais žmonėmis, kuriančiais vienokio ar kitokio žanro meną, visuomenei pristatoma jų kūryba. Tarp jų buvo dailininkės Gražina Švažienė, Gražina Vitartaitė, taip pat Bronius Leonavičius, apie kurio raižinių ciklą ,,Vilniaus legendos“ Genovaitė Gustaitė rašė: ,,Jis pirmas taip nuosekliai pasirenka senąjį pamatinį legendų klodą, labiau nei kiti parodantį nuo laikų pradžios šioje žemėje gyvenusio žmogaus mitinį mąstymą, jauseną, vaizduotės galią, etninę kilmę. Sustojęs prie keturių legendų (apie Siaubūną, Lizdeiką, Geležinį vilką, Vilniaus įkūrimą), profesionalia, subtilia linija, spalvomis, jų deriniu, taikliai, su nuovoka pasirinktais mitiniais, istoriniais įvaizdžiais jis įveda į legendos įvykius“. ,,Debesų arkoje“ svečiavosi Vladas Vitkauskas, įkopęs į aukščiausių pasaulio kalnų viršūnes ir ten palikęs lietuviškas trispalves, taip pat aktorius ir skaitovas Laimonas Noreika, čia surengęs asmeninės paveikslų kolekcijos pristatymą, poetė Alma Karosaitė, kompozitoriai Teisutis Makačinas, Mikas Vaitkevičius ir daug kitų žinomų žmonių, su kuriais buvo galima pabendrauti, pateikti klausimų. Maža pasakyti – svečiavosi... Renginius lydi ir gyvai atliekama muzika, pačios ,,Debesų arkos“ sumanytojos deklamuojama daugelio autorių poezija.

Kodėl meno salonas pavadintas ,,Debesų arka“? Į šį klausimą A.Daučiūnienė taip atsako: „Juk esame Verkių rūmuose, kuriuos pastatė ir puoselėjo vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726-1794); čia, nuostabiai gražios gamtos apsuptyje, dažnai skambėjo muzika, tarsi gulbės po sceną plaukiojo grakščios balerinos, aidėjo poezija; vienoje salių lubų freskos vaizduoja debesų žaismą. Be to, mėgstamos poetės Juditos Vaičiūnaitės paskutinė eilėraščių knyga taip pat pavadinta ,,Debesų arka“. Renginius pamėgo vilniečiai. Namo jie grįžta pašviesėjusiais veidais, nuskaidrintomis sielomis, nutolę nuo kasdienybės rūpesčių“.

Kas gi ta ,,Debesų arkos“ karalienė? ,,Yra žmonių, kurie puošia ir gražina Lietuvą darbais, kūryba, išmintimi, buvimu. Stebint A.Daučiūnienės kūrybinę ir organizacinę veiklą, joje kaip tik ir galima rasti tas puošmenas“, - tai teatrologo dr. Aleksandro Guobio pastebėjimas.

Meninis žodis Aldoną patraukė dar besimokant vidurinėje mokykloje. 1969 metais, būdama vienuoliktokė, ji tapo respublikinio moksleivių dailiojo skaitymo konkurso laureate. Studijoms pasirinko lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Studijuodama mokėsi režisieriaus Vlado Limanto teatro studijoje, vaidino Vydūno, R.Samulevičiaus, Just.Marcinkevičiaus, R.Venckaus ir kitų autorių dramose. Pasakoja aktorė ir režisierė Alvyda Sipienė, tuomet toje teatro studijoje dėsčiusi scenos kalbą: „Aldona – viena talentingiausių mano mokinių, pati geriausia skaitovė“. Beje, 1975 ir 1983 metais ji tapo respublikinių dailiojo skaitymo konkursų laureate. Porą metų dirbo radijo diktore ir televizijos moksleivių laidų vedėja. Scenoje ji jaučiasi tarsi pakylėta nuo žemės. Žinomi meno žmonės bei kolektyvai jai patiki vesti jubiliejinius vakarus, pavyzdžiui, ji vedė kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus 50-mečio vakarą Vilniaus rotušėje, pianisto prof. Kęstučio Grybausko, aktorės Undinės Nasvytytės, 2004 metų pabaigoje įvykusį Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro 35-erių metų jubiliejaus koncertą ir daugelį kitų muzikos ir poezijos vakarų.

Tie, kurie sovietmečiu gaudė kiekvieną laisvą žodį, skubėdavo į Lietuvos menininkų rūmus, veikusius Vilniaus rotušėje. Tai, kad susirinkdavo daug žmonių, girdėjusių sovietų standartus toli pranokstančius, taip malonius ausiai žodžius, yra A.Daučiūnienės nuopelnas. Menininkų rūmų veiklai ji atidavė gražiausius dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus; daugiau nei dešimt metų vadovavo šiai įstaigai. ,,Tai vis jos kilnumo, talento, plačios erudicijos, didelių organizacinių sugebėjimų rezultatas. Lietuvos menininkų rūmai tapo neišsenkama mūsų kultūros oaze, iš kurios nuolat spinduliavo šviesiausios kūrybinės minties ir žavesio akimirkos“, – rašo dr. A.Guobys. Teatrologės prof. Irenos Veisaitės nuomone, A.Daučiūnienei nereikėjo pereiti į naujus laikus. Ji visą laiką gyveno naujų laikų nuotaikomis. Kiekvienas jos organizuotas vakaras buvo įdomus, naujas, prasmingas. Deja, Menininkų rūmai buvo uždaryti. Dabar A.Daučiūnienė jau ketverius metus vadovauja Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmams. Prof. Romualdas Grigas prisimena: ,,Atėjusi prieš ketverius metus į Mokslininkų rūmus, ji padarė perversmą. Aldona veikia, vadovaudamasi širdimi ir intuicija, tiesia tiltus tarp mokslo ir meno. Daug renginių prasideda ir baigiasi meniniais akcentais“.

Gegužės 11-ąją A.Daučiūnienė šventė savo gimtadienį ir kūrybos trisdešimtmetį. Ta proga buvo surengtas poezijos ir muzikos vakaras „Ak, obelėle, ir vėl žydi!“, įvykęs Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Jubiliatė skaitė savo mylimų poetų Just.Marcinkevičiaus, Salomėjos Nėries, J.Vaičiūnaitės, Henriko Radausko eilėraščius. Skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių klasikiniai kūriniai, kuriuos atliko pianistės Rūta Mikelaitytė, Audronė Juozauskaitė; prof. Kęstučio Grybausko vadovaujamas pianistų kvartetas (Vilma Rindzevičiūtė, Giedrė Gabnytė, Vida Banaitienė), Balio Dvariono muzikos mokyklos violončelininkų kvartetas, vadovaujamas Tatjanos Kuc; vokalinis ansamblis „Aušrinė“, vadovaujamas Tado Šumsko. Dainavo Judita Leitaitė, Natalija Katilienė, Dainius Puišys. Taip pat buvo eksponuojami Gražinos Vitartaitės tapybos darbai. Vakarą vedė Lietuvos radijo ir televizijos diktorius Juozas Šalkauskas. Tai tik dalis tų menininkų, su kuriais Aldona artimai draugauja, bendradarbiauja, rengia naujus projektus, koncertuoja.

„Ilgiausių gyvenimo ir kūrybos metų“ – šiais žodžiais ir mes prisijungiame prie tų, kurie visa ko geriausio jubiliatei linkėjo vakaro metu.

Vilnius

© 2006 „XXI amžius“