| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Provincijos miestelio meistrą vertina užsieniečiai
Ketvirtas kartas nemelavo Vidą Jatulevičių, tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute baigusį kūno kultūrą ir geografiją ir dabar mokytojaujantį Vabalninko Balio Sruogos vidurinėje mokykloje, lydi kūrybinė sėkmė. Jis buvo ne vieno medžio drožėjų konkurso dalyvis. Miestelio prie Vabalos upės gyventojas tapo Pauliaus Galaunės premijos laureatu, Liongino Šepkos medžio drožėjų darbų konkursinėse parodose Rokiškyje apdovanotas žiūrovų prizu tris kartus. Pagaliau pernai namo parsivežė šios parodos pagrindinį prizą. Taigi ketvirtas kartas nemelavo. Tautodailininkas pasiekė tai, ko ir geidė. Įsikūrė savo darbų galeriją Nors V.Jatulevičiaus drožinių yra užsienio šalyse, tačiau pats pardavinėti jų nemėgsta. Ką yra išdrožęs, sutalpino į galeriją. Vido svajonę turėti savo dirbtuves įgyvendinti padėjo jo šeima. Tiktai pastatėlio sienas kėlė samdyti mūrininkai. Visą jo apdailą pasidarė patys Jatulevičiai. Vido darbai iki tol buvo sudėti įvairiose vietose. Jie, galima sakyti, dūlėjo. Šeimininkė pyko, kad reikia valyti ant drožinių nusėdusias dulkes. Todėl Jatulevičiai sugalvojo palėpėje įsirengti patalpėlę medinukams. Drožiniai žavi užsieniečius Medžio drožinių galerijoje lankėsi svečiai iš įvairių valstybių. Jiems čia patiko. V.Jatulevičiui įstrigo olandų studentų apsilankymas. Jie ropomis ropinėjo apie mano darbelius ir čia pat kūrė savo fantazijas. Man vertėja pasakė, ką jie tarpusavyje šnibždasi. Jaunuoliai iš užsienio fotografavo medinukus ir jų nuotraukas iš karto siuntė savo tėvams. Prancūzus irgi sužavėjo galerija. Vienam Prancūzijos kolekcininkui tautodailininkas išsiuntė Rūpintojėlį. Šis labai džiaugėsi jį gavęs ir dirbinį pasistatė savo galerijoje. V.Jatulevičiui teko lankytis Latvijoje. Drožiant arkliuką, latviai į jį žiūrėjo nustebę, o atsivežtas medines karvutes be perstojo glostė. Latvijoje nėra populiarus drožimas iš medžio. Su savo darbais medžio meistras pabuvojo ir Vokietijoje. Ten žmonės juos iš įvairių pusių apžiūrinėjo ir liesdami klausė, ar tikrai iš medžio. Išgirdę teigiamą atsakymą, kraipė galvas. Prie medinių sagučių, kurių turėjo lietuvis, nusidriekė pirkėjų eilutė. Gali drožti, kada turi laiko Vienintelis kryžius, darytas V.Jatulevičiaus, stovi jo sodyboje. Stambiausias medžio drožėjo darbas paminklas ant tėvų kapų. Senokai galvojo, kokį jį padaryti. Pradėjęs praėjusį rudenį, prieš Naujuosius metus didelį darbą baigė. Kupiškio skulptūrų parke, prie Kupos upės, yra beveik keturių metrų ilgio jo išdrožtas vėžys. Važiuodamas pro šalį, būtinai užsuka pasižiūrėti, ar jo kas nenuvertė. Parke yra ir vabalninkiečio rankomis išskaptuotas bebras. Abu dirbinius jis atliko medžio drožėjų plenerų Kupiškyje metu. Greta Vabalninko kultūros centro stovi V.Jatulevičiaus išdrožtas koplytstulpis, skirtas miesto 450-osioms metinėms pažymėti. Vidas dalyvauja įvairiuose drožėjų pleneruose. Jis gali drožti bet kada, kai tik tam suranda laiko. Tačiau atsidėti vien drožybai neketina. Biržų krašte medžio dirbiniai nėra pakankamai populiarūs. Dirbti už kelis litus neapsimoka. Todėl duoną šeimai Vidas pelno mokydamas vaikus. Bronius VERTELKA Vabalninkas, Biržų rajonas Autoriaus nuotraukos
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |