|
Politinės kultūros revoliucija
Stačia galva įnėrę į laisvosios rinkos tiek ekonomines, tiek politines džiungles, vis dar neišneriame. Maža vilties kibirkštėlė sužibo, kai valstybės vairą perėmė premjeras G.Kirkilas, tačiau nepasitikėjimo grūdas jau pasėtas, jis auga, žiniasklaida padeda jį auginti.
Kaišiadorių parapija šventė 100 metų jubiliejų, 80 metų vyskupijos sukaktį, pašventintas Švč. M. Marijos Rožinio slėpinių parkas pirmojo nepriklausomos Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse, pristatyta knyga ,,Kaišiadorių vyskupija. Nors Kaišiadoryse yra trys laikraščiai, tačiau šventėje dalyvavo tik vieno Kaišiadorių kronikos laikraščio žurnalistas. O kur kiti? Vyko įsimintini Kristaus atsimainymo atlaidai. Ar nėra kuo pasidžiaugti, argi kai kam taip malonu vietoje šių istorinių įvykių laikraščio pirmame puslapyje įdėti pakelta uodega arklį ir rašyti, kokia korumpuota mūsų valdžia, kaip švaistomasi milijonais? Ir kažin, ar juodindamas kitą pats būsi baltesnis, ar sieloje neliks purvina. Taip ir norisi patarti perskaityti didingiausio savo siela kardinolo V.Sladkevičiaus, kaip žmogaus, gyvenimo istoriją.
Šešiolika metų ryto prieblandos tikrosios laisvės aušros kol kas nesulaukėme. Kada subręsime gyventi europinės demokratijos sąlygomis? Nejau mums reikia dar vienos, jau ne politinio režimo, bet politinės kultūros revoliucijos? Lietuviškosios politikos aušroje sušvitęs partinių pavadinimų spektras silpnai koreliuoja su politinių ideologijų turiniu ir idėjų verte šiandienos Lietuvai.
Autokratiški verslo banginiai kopia į politinį olimpą kurdami ,,demokratinę diktatūrą, kuri suklesti, kai didesnė visuomenės dalis, abejinga visuomenės valdymui, tai leidžia. Rinkimuose dalyvauja ne daugiau kaip 50 proc. piliečių, o ir tie renkasi rėksmingus, verslo ir užsienio grupių stumiamus lyderius. Dauguma darbščių, protingų lietuvių išvyko pelnytis duonos į svetimas šalis, o likę prasigėrę, viskuo nepatenkinti (išskyrus save) Lietuvos ,,gražuoliai laukia už rinkiminį balsą pinigų ar alaus butelio. Senolių išmintis sako: ,,Kokia tauta tokia ir valdžia. Manau, mes dar nepribrendome prie normaliai vyksiančių rinkimų, nemokame vertinti nuosekliai ir kantriai dirbančio žmogaus.
Krizė ištiko pačių partijų lyderių gretas: Rolandas Paksas skandalingai nušalintas ir beveik pamirštas. Mano nuomone, jisai turėjo būti įvertintas skrydžio aplink pasaulį metu - tai didvyriškas skrydis, tačiau
Kitas politikas, pripažintas ,,Abonentu, vis labiau painiojasi kreivų dangoraižių karalystėje ir valdžios institucijų raginimuose apsispręsti: būti ar nebūti. V.Uspaskichas, įsivaizdavęs esąs ,,visagalis olimpo viršūnėje, nukrito į bedugnę ir nekelia gailesčio dėl savo sielos menkumo. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius daugiau panašėja į kalvį, kalantį vis tą patį gėdos stulpą, nors ir patsai gavęs ne vieną atsakomąjį smūgį. Antidemokratinis užsimiršimas buvo ištikęs ir socdemų lyderį A.Brazauską, kuris pareiškė, jog opozicijos kritika jo atžvilgiu kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir turėtų būti ištirta prokuratūros. Kvepia beveik baltarusiškais metodais. Netgi ir mūsų LKD partijos viduje įvykę egoizmo protrūkiai skaudžiai atsiliepė partijos, turinčios garbingą istoriją, autoritetui. Kaipgi mes, taip vieningai išgyvenę ,,dainuojančią revoliuciją, patekome į politinės kultūros aklagatvį?
Griuvus sovietiniam režimui, teisių ir pareigų susivokimo dilema užgriuvo politikos naujokus, ir ne visi revoliucionieriai spėjo prisitaikyti prie laisvės euforiją pakeitusių demokratinės konkurencijos sąlygų. Ateities politikus, sugebančius darnaus dialogo būdu valdyti valstybę, turime auginti nuo jaunų dienų, manau, jie auga. Tačiau ar norima, kad jie augtų, ar sudaromos sąlygos, kad jie neišsilakstytų po svetimas šalis? Kada mes išspręsime šalies ekonomines problemas, materialinį aprūpinimą šeimų, auginančių daugiau kaip vieną vaiką, vertinsime šeimą, kaip pagrindinę visuomenės ląstelę, o ne laisvo sekso ištroškusius sugyventinius. Nuolat tenka girdėti apie skriaudžiamus vaikus vaikų globos įstaigose, o tenai vieno vaiko išlaikymas kainuoja gerokai per tūkstantį litų kada mūsų valstybėje normalioje šeimoje tėvai gaus panašią materialinę paramą? Mūsų vaikai agresyviausi pasaulyje, teigia šalies mokslininkų tyrimai, o tai labai nemalonus rezultatas, tačiau
per šventes į akis krenta įkaušusių jaunuolių būreliai, kurių rankose alaus ar degtinės buteliai, televizijos laidose bukinamas protas labai lėkštomis ,,realybės šou, ,,meilės trikampio laidomis, ir tai jau nieko nestebina. Tai svarbi tema, kuri turi rūpėti pedagogams, medikams, teisininkams, moksleivių tėvams, valdžios vyrams ir visiems mūsų šalies piliečiams, kuriems dar svarbi tautos ateitis.
Vis prisimenu Baltijos kelią, tas gražias svajones, kurios gaivina mūsų sielas, ką nešiojamės širdyse tarsi stebuklingą Dievo dovaną, kurią privalome saugoti, kuri neparduodama ir neišduodama. Tačiau nerimauti yra dėl ko, nes didysis mūsų gyvenimo valdytojas Laikas neskuba vykdyti mūsų lūkesčių ir skaudžiai baudžia už mūsų klaidas.
Mes jau žinomi pasaulyje, Lietuva visavertė ES narė. Mes ėjome, nešdamiesi savo skaudžią patirtį ir pačias šviesiausias viltis. Mes turime sąžiningai dirbti savo tėvų žemei, kuri tokia pat dosni, kaip ir prieš šimtus metų. Tikiuosi, nepriklausomybės šviesa dar neužgeso mūsų širdyse, juk niekas nenorėtume grįžti į praėjusius laikus.
Marytė Šakienė,
LKD Kaišiadorių skyriaus pirmininkė
© 2006 XXI amžius
|