|
Kam ordinai, o kam amnestija
Rusijos armijos generolai ir visa Kremliui pataikaujanti žiniasklaida vis dar tebepučia propagandos burbulą apie sėkmingiausią Rusijos kariškių ir specnazo operaciją sulaikant Čečėnijos karo vadą Šamilį Basajevą.
Šie komentarai labai primena Stalino laikų reliacijas apie Kenigsbergo ar Berlyno užėmimą. Jau daugiau kaip 50 specialiųjų tarnybų vadovų apdalyti ordinais ir medaliais. Bet svarbiausia, jog Š.Basajevo lavono niekas nematė.
Vienas Rusijos saugumietis, besidarbuojantis Čečėnijoje, aiškina, kad mirusiojo kūno po sprogimo lyg ir nebeliko. Rastos tiktai jo liekanos: viršutinė liemens dalis su dviem rankomis, dalis pilvo, kairioji galvos pusė su išmušta akimi, vienos kojos pėda ir galbūt protezo likučiai. Taigi, pasak to saugumo karininko, kažkodėl nenorėjusio, kad būtų skelbiama jo pavardė, vizualus žuvusiojo kūno atpažinimas neįmanomas ir todėl reikalingas mokslo žmonių įsikišimas.
Vienintelė išeitis DNR ekspertizė. O ekspertizei reikalinga genetinė medžiaga. Dyšie-Verteno kaime, kuriame gimė Š. Basajevas, iki pirmojo Čečėnijos karo gyveno 20 jo artimų giminaičių. Tačiau visi jie žuvo kautynėse su okupantais 1995 metais. Š.Basajevo tėvas Salmanas žuvo susirėmime su vadinamaisiais federalais 2002 metais. Apie motiną Nuru žinoma tiktai tiek, kad ji pabėgo į Azerbaidžano sostinę Baku, kur ir mirė. Jaunesnysis Šamilio brolis Širvanas, kaip ironiškai skelbė Rusijos spauda, buvo daugybę kartų sužeistas ir taip pat daugybę kartų nukautas. Tačiau yra žinių, jog Širvanas Basajevas gyvas ir sveikas gyvena Turkijoje.
Skelbiama, jog gali būti dar gyva ir pirmoji Š.Basajevo žmona, kilusi iš Abchazijos, Indina Dženija. Tačiau marionetinės Abchazijos valdžios pareigūnai teigia, kad I.Dženija kartu su Šamilio dukra ir sūnumi iš antrosios santuokos išvyko į Turkiją.
Tuo tarpu kolaborantinė Čečėnijos valdžia pasiūlė Kremliui pratęsti amnestijos terminą čečėnų laisvės kovotojams iki šių metų lapkričio ar 2007 metų sausio mėnesio. Esą po Š.Basajevo žūties susidarė labai palanki situacija agituoti kovotojus sudėti ginklus ir pasibarstyti galvas pelenais. Bet, kaip pripažino pats marionetinės Čečėnijos prezidentas A.Alchanovas, tai padaryti ne taip jau paprasta, nes, pasak jo, kraujo keršto Čečėnijoje dar niekas nepanaikins. Todėl išeiti iš miško daugelis net negalvoja. Akivaizdu, kad ant amnestijos kabliuko neužkibs ir didelį kovos stažą turintys laisvės kovotojai. Netgi Rusijos valstybės Dūmos saugumo komiteto pirmininkas G.Gudkovas netrykšta optimizmu ir pareiškė, kad teroro aktų pavojus nė kiek nesumažėjo. Bet yra dar viena problema. Praeita amnestija pasinaudojo faktiškas Čečėnijos šeimininkas premjeras R.Kadyrovas, kuris į savo armiją įtraukė pasinaudojusius amnestija sukilėlius. O jų buvo beveik septyni tūkstančiai. Kaip rašo Rusijos savaitraštis Argumenty i fakty, nė vienas iš pasidavusiųjų nepaėmė į rankas kastuvo ar kito darbo įrankio, taigi neatsisveikino su ginklais. Vakarykščiai sukilėliai, nepasižymėję iniciatyva, aukšta morale, tikėjosi prisiplėšti turto. Beje, tą jie dabar į valias daro R.Kadyrovo pulkuose Rytai ir Vakarai, kurie išties nėra jokia kariuomenė, o tik Rusijos didvyrio žvaigždę nešiojančio R.Kadyrovo kūnsargiai. Tokius kūnsargių batalionus, tiktai žymiai mažesnius, turi ir visi kiti marionetinės Čečėnijos vyriausybės nariai. Jiems leista plėšikauti į valias dalyvaujant vadinamosiose začistkose. Tačiau R. Kadyrovo gaujos, nors ir ginkluotos iki dantų, labai bijo susiremti su laisvės kovotojais. Beje, šių galvažudžių ir plėšikų Čečėnijos gyventojai bijo labiau nei rusų okupacinės kariuomenės ir specnazo. Nors ir tie pakankamai žiaurūs.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|