XXI amžius

Atnaujintas 2007 vasario 7 d.

Nr.10
(1507)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pirmasis už Lietuvos laisvę žuvęs partizanas

1918 metais Joniškėlio apskrityje, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, pradėjo organizuotis kaimų ir miestelių apsaugos milicija, vėliau vadinama partizanais. Valsčių komitetai organizavo žmones, kaupė ginklus. Tačiau tolimiausiame apskrities pakrašty, Žeimelio valsčiuje, susuko lizdą vietos bolševikai. 1919 m. sausio 16 d. jie sugalvojo surengti ekspediciją į kaimyninį Pašvitinio valsčių, kad prisiplėštų turto, o svarbiausia, – „konfiskuoti“ gyventojų turimus ginklus. Gaujoje buvo dvylika žmonių. Apiplėšę Višeikių kaimą, pasuko į Petrikonis, o pakeliui – dar į Rimkūnų dvarą. Čia iš dvaro nuomininko Rudžio Feldmano paėmė 80 rublių, žiūronus, skustuvą ir pareikalavo paruošti pietus.

Nuskriausti Višeikių kaimo gyventojai skubiai nuvyko į Pašvitinį ir valsčiaus komiteto pirmininkui karininkui Bartaševičiui papasakojo apie raudonais raiščiais apsikarsčiusią gaują ir jų patirtas bėdas. Bartaševičius skubiai suorganizavo septynių žmonių būrį ir patraukė į Rimkūnų dvarą. Sėkmingai užpuolę ir įvarę baimės bolševikams, tačiau iššaudę turėtas menkas, po 10–15 šovinių, atsargas, partizanai pradėjo trauktis. Atsitraukimo metu bolševiko kulka kliudė Aleksandrą Vainauską. Sužeistą jį bolševikai pribaigė šautuvų buožėmis.

Greitai ir organizuotai surinkti 33 partizanai ir pakankamas kiekis šovinių, tačiau bolševikai iš Rimkūnų dvaro buvo jau spėję pasitraukti.

Tokiomis aplinkybėmis kovodamas su bolševikais žuvo pirmasis Lietuvos partizanas A.Vainauskas. Tai pati pirmiausioji kovų auka dėl Lietuvos Nepriklausomybės.

„Kol nebuvo pradėta tyrinėti 9–ojo pėstininkų pulko užuomazgos – partizanų istorija, mūsų kariuomenėje vyravo tradicija pirmąja Lietuvos Nepriklausomybės kovų auka laikyti Kėdainių komendantūros kareivį Povilą Lukšį. Vėliau paaiškėjo, kad garbė savo eilėse laikyti pirmiausiąją kovų auką priklauso 9–ajam pėstininkų pulkui, nes A.Vainauskas žuvo 1919 m. sausio 16 d.“ (Ats. mjr. P. Gudelis. Karys. 1939, 985).

A.Vainauskas gimė 1897 m. rugsėjo 27 d. Juodiškių k., Linkuvos vlsč., Šiaulių apskr. Augo gausioje bežemių darbininkų šeimoje; nuo 1914 metų Rygoje dirbo samdiniu vežiku. 1915 metais mobilizuotas į rusų kariuomenę, sužeistas pateko austrams į nelaisvę, iš kur 1918 metų lapkritį grįžo į Pašvitinį.

1938 metais Pašvitinyje jam pastatytas paminklas.

Gediminas ADOMAITIS

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija