Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Parodos
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tėvo Pjero gyvenimas ir liudijimas

Mindaugas BUIKA

Tėvas Pjeras

Iškilaus dvasininko pagerbimas

Popiežius Benediktas XVI, Prancūzijos valstybės ir Bažnyčios vadovai, taip pat visa tarptautinė žiniasklaida iškėlė didelius socialinius nuopelnus vieno žymiausių šių laikų artimo meilės skleidėjų ir liudytojų katalikų kunigo Anri Gruė, – labiau žinomo tėvo Pjero (abbé Pierré) vardu, – kuris mirė sausio 22 dieną sulaukęs garbingo 94 metų amžiaus. Šventojo Tėvo vardu Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkui Bordo arkivyskupui kardinolui Žanui Pjerui Rikarui pasiųstoje užuojautos telegramoje Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė nurodė, kad Popiežius dėkoja Viešpačiui už velionio „aktyvią veiklą vargingųjų naudai, kuria liudijo iš Kristaus sklindančią meilę“. Benediktas XVI šio dvasininko, „kuris visą gyvenimą paskyrė kovai su skurdu“, sielą patikėjo dieviškajam gailestingumui, melsdamas Viešpatį priimti jį į „savo Karalystės ramybę“.

Kur stovės Laisvės paminklas Lapėse?

Benjaminas ŽULYS

Dėl Laisvės paminklo tariasi Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno r. meras Leonardas Gineika ir parapijiečiai

Lapių miestelyje (Kauno r.), priešais Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią, sausio 24 dieną susirinko būrelis vietos gyventojų, atvyko Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno rajono meras Leonardas Gineika, rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Makūnas, kiti specialistai. Juos pasitiko Lapių parapijos klebonas kun. Robertas Skrinskas. Susiėjimo tikslas – numatyti vietą, kurioje būtų galima atstatyti čia kažkada stovėjusį paminklą.

Gyvoji legenda

Kazys BLAŽEVIČIUS

Juozas Armonaitis (kairėje) dažnai dalyvauja įvairiuose minėjimuose

1947 metų sausio naktį, iš 28-osios į 29-ąją, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje po labai sunkios operacijos buvo suimtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas Juozas Armonaitis. Enkavėdistai jį suėmė po to, kai jis palatoje atliko išpažintį Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios klebonui. Nuo suėmimo valandos prasidėjo Armonaičio golgotos keliai, kurių padarinius jis jaučia visą gyvenimą.

„Dainorių“ jubiliejus

Stasys GENTVILAS, Kazys STROLYS

Baisogalos folkloro ansamblis „Dainoriai“

Baigiantis 2006-iesiems, Baisogalos kultūros namuose įvyko šventinis vakaras, skirtas folkloro ansamblio „Dainoriai“ 25-erių kūrybinio darbo metų jubiliejui

Tądien vietos gyventojų ir svečių prigužėjo pilnutėlė kultūros namų salė. Visiems norėjosi ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, ką gero ir įdomaus per tuos savo veiklos metus kolektyvas nuveikė ir ką numato toliau daryti. Po pirmųjų skambių dainų ir trankių šokių žmonių nuotaikos praskaidrėjo – tarsi prasidėjo Naujųjų metų sutikimas.

Tautodailininkių darbuose - meilę gamtai teigiantys kūriniai

Rūta Averkienė

Tautodailininkės Saulė Lazaravičienė ir Irena Žukauskienė

Varėnos kultūros centro parodų salėje veikia Varėnos krašto tautodailininkių Saulės Lazaravičienės ir Irenos Žukauskienės darbų paroda. Sušildyti moteriškų širdžių ir rankų šiluma, šie subtilūs, teigiantys meilę gamtai, Irenos tapyti paveikslai, Saulės rišti šiaudiniai „sodai“, austos juostos, rištos verbos skleidžia gerumo šviesą ir džiugina kiekvieną, prisilietusį prie šių nuostabių darbų.

Poetės kūrybos pristatymas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kauno tautinės kultūros centro vadovė Rima Janušauskienė skaitė jubiliatės Irenos Jacevičienės kūrybą

Kada Kaune ar kitoje Lietuvos vietovėje vyksta kultūriniai renginiai: valstybinių švenčių minėjimai, partizanų, kovojusių už Lietuvos laisvę, paminklų atidengimų iškilmės, Atlanto nugalėtojų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbio minėjimai, patriotinių susibūrimų salėse visada galima pamatyti energingą šviesiaplaukę moterį Ireną Žukauskaitę-Jacevičienę.

Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo pranašas

Zigmas Tamakauskas

Viena pirmųjų Bernardo Brazdžionio aplankytų jam brangių vietų – Maironio kapas prie Kauno Arkikatedros Bazilikos Juozo GRIKIENIO nuotrauka

Prieš mane ant rašomojo stalo guli jau gerokai apsidėvėjusi nuo daugelio skaitymų dailininko T.Kulakausko papuošta melsvais viršeliais su Vilniaus siluetu „Sakalo“ leidyklos 1940 metais pakartotinai išleista poezijos knyga. Tai Bernardo Brazdžionio „Kunigaikščių miestas“. Už ją poetui 1939 metais buvo paskirta Valstybinė literatūros premija. Knygos pradžioje – Antano Miškinio fragmentinės giesmės iš Vilniaus praeities posmelis. Pirmąją to posmelio eilutę „Legendos ir gyvosios pasakos raizgos...“ simboliškai galima pritaikyti ne tik Vilniaus miestui, bet ir pačiam knygos autoriui.

Gyvenimą ir kūrybą Tėvynei atidavęs

Pro memoria rašytojui Juozui Kralikauskui

Petras KATINAS

Juozas Kralikauskas (1910 10 22 - 2007 01 25)

Išėjo pas Aukščiausiąjį galbūt seniausias amžiumi Lietuvos rašytojas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs užjūriuose, keliasdešimties knygų autorius Juozas Kralikauskas. Per tą emigraciją jis nuolat ilgėjosi Lietuvos, ypač savo gimtosios tėviškės.

Į šį pasaulį rašytojas atėjo 1910 m. spalio 22 d. Kareivonių kaime, Žiežmarių valsčiuje, Trakų apskrityje, smulkių ūkininkų, teturėjusių vos septynis hektarus priesmėlio žemės, šeimoje. O ta žemelė turėjo išmaitinti net septynias burnas. J.Kralikauskas nepaprastai mylėjo savo tėviškę ir kiekviena proga tai pabrėždavo.

Maištas ar protesto akcija?

Prof. Vytautas Landsbergis pristatė savo knygelę apie Pakaunės 1993 metų įvykius

Prof. Vytautas Landsbergis turi pakankamai darbo Europos Parlamente, tačiau atidžiai seka įvykius ir Lietuvos Seime bei visuomenėje. Seime suburta Laikinoji komisija, tirianti Lietuvos saugumo darbuotojo Juro Abromavičiaus žūties ir karių savanorių pasitraukimo į Pakaunės mišką, Šakių rajone, aplinkybes. Kažkam labai rūpi prieš rinkimus į vietines savivaldybių tarybas, taip pat būsimus rinkimus į naujos kadencijos Lietuvos Seimą pabandyti sumenkinti, o gal ir „įrodyti“ išvardytų įvykių organizavime Tėvynės sąjungos partinės vadovybės prikištą pirštą ar net nuorodas, postūmį tai vykdyti.

Marginalų ir plepių vajus

Petras KATINAS

Kiekviena priešrinkiminės kampanijos diena atneša vis naujų netikėtumų. Teisingiau tariant, anekdotų, kurių net ir labai norėdamas nesugalvosi. Štai vienas jų: lietuvių valdančiųjų partijų lyderiai A.Brazauskas, K.Prunskienė, V.Muntianas ir A.Zuokas pasirašė ir visuose dienraščiuose stambiu šriftu išspausdino „deklaraciją dėl 2007 metų rinkimų kampanijos į vietos savivaldą vykdymo“.