Atnaujintas 2007 vasario 7 d.
Nr.10
(1507)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Dvi nejuokingos komedijos

Archangelskinė „myli-nemyli“ versija

Kaltinamųjų suoluose teismuose sėdintieji ir už nusikaltimus jau kalėjimuose atsidūrusieji turi pagrindo stipriai domėtis šiandiene politine teise, ar – kaip tai pavadinti?

Jeigu archangelskinis Rusijos krūmuose besislapstąs „Lietuvos gelbėtojas“, pasiskelbęs kokiu nors kandidatu, ateinančiuose savivaldybių rinkimuose gaus neliečiamumą, kaliniai ir kaltinamieji galės masiškai kandidatuoti ir, kaip kandidatai, pagal tą pačią „teisę“ reikalauti neliečiamumo vesti rinkimų kampaniją. Pagal nusikaltėlių logiką, tokie „kandidatai“ gali, žinoma, ir nelaukti balsų skaičiavimo: toks neliečiamumas galioja tik tol, kol „kandidatas“ tebėra kandidatu. Kai jis laimės ar pralaimės, išgaruoja jo neliečiamumas. Ar kas galėtų nustebti, jei, gerokai prieš balsų skaičiavimą, išgaruotų ir tokie „kandidatai“?

Komedija? Taip. Teatro publika tokius komediantus nušvilptų nuo scenos. Tačiau kai tokią komediją vaidina valdžia, juokas nekyla. Šios komedijos recenziją „rašo“ piliečiai. Laimei, aiškėja, jog mažėja nuo okupacijos metų užsilikėlių, ant kurių galvos „nors ir kuolą tašyk“. Jau atsiranda galvų, ant kurių valdžia net melagingo pieštuko nepasmailins.

Ypač daug drąsos ir veiklos judinimo rodo mūsų moterys. Gal E.Pliaterytės sukakties paskatintos jos stipriau pajudins patriotinei veiklai ir daugiau drąsių vyrų.

Pasiklydę tarp vėliavų

Lietuvos televizijos kanaluose šalia etatinių žinių pranešėjų ir laidų vadovų veidų, su retom išimtim, matome vis tuos pačius, lyg etatinius, „autoritetų“ ir idėjų skelbėjų veidus. Panaši, istorikų etiketėmis apklijuotų, veidų grupė neseniai iš Lietuvos šiandien slegiančių problemų krūvos atkasė, matyt, jų nuomone, sunkiausią problemą: ar reikia keisti LR vėliavą?

Mūsų istorikai yra pasižymėję jau ne vienu klajojimu Lietuvos istorijos (net vakarykštės sovietinės okupacijos) miškeliuose. Tad nenuostabu, kad ir ši grupė pasiklydo tarp dviejų vėliavų: tarp Balto Vyčio ir Trispalvės vėliavų. Lyg šiandien nebūtų svarbesnių (ir dar kaip svarbesnių!) klausimų, kurie prašosi intelektualų smegenų pajudinimo.

Net kalbant apie vėliavas, gal svarbiausias klausimas – kaip išgelbėti bent vieną tų dviejų vėliavų nuo išnykimo nuo vėliavų stiebų ir kitų vietų Lietuvoje. Jau šiandien klausimas: kaip atstatyti pagarbą LR Trispalvei Lietuvos padangėje? Jau dingo mūsų Trispalvė nuo automobilių registracijos numerių. Tačiau nei valdžios, nei intelektualiniame kieme „net šuniukas nesulojo“. Nežinia, ar kur kitur (gal oficialiuose blankuose?) LR Trispalvę keičia ES žvaigždelės.

O kaip su pagarba Trispalvei? Negi nekrenta į akis tai, kad neva patriotizmą įkvėpti privalančių mokyklų vėliavų stiebuose Trispalvė pažeminta, nustumiant ją nuo Lietuvoje jai priklausančio centrinio stiebo. Kieno, kurio „valstybininko“ sumanymu ar įsakymu tai padaryta? Jei centriniame stiebe kabinsime vėliavas visų tarptautinių organizacijų, kurioms priklausome, teks jame sugrūsti JTO, NATO, UNESCO, TVF, Pasaulio banko ir dar kiek vėliavų. O jei visas jas kelsim virš Trispalvės, jai net 12-oje stiebų vietos neatsiras.

TV žiniose parodytoje „Mažeikių naftos“ vėliavų rikiuotėje Lenkijos vėliava kabo virš LR vėliavos. Lietuvoje, Vilniuje, Gedimino prospekte, prie vieno viešbučio, aukščiau nuo centrinio stiebo nustumtos Trispalvės kabo ne tik kažkurios užsienio valstybės vėliava, bet ir kokia tai šiaip plevezda.

Tai yra dalykai, kurie turėtų sukrėsti ne tik komedijomis užsiiminėjančius istorikus. Nemanau, kad turėčiau suminėti visus, kuriuos tai liečia: laiko ir vietos pristigtų.

Vilius BRAŽĖNAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija