Paminėjo poezijos klasiko 100-metį
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Bočių klubo Prie židinio nariai
dainavo dainas, jiems grojo
Juozas Stunžėnas (dešinėje)
|
Ukmergės kultūros centre vyko graži šventė, kurią
surengė bočių klubas ir jo sekcija Prie židinio. Paminėti Bernardo
Brazdžionio 100-ąsias gimimo metines susirinko gausus būrys poezijos
mylėtojų. Vartydami poeto gyvenimo ir kūrybos puslapius, rajono
bočiai pasijuto gyvybingesni ir tvirtesni.
Klubo nariai kruopščiai rengėsi
Ukmergės bočių klubo nariai šiam renginiui ruošėsi visą mėnesį. Jie ne kartą varstė bibliotekos duris, dalijosi turima literatūra. Apie B.Brazdžionį vieną iškiliausių, nepriklausomybės metais susiformavusių poetų kalbėjo Jadvyga Kulikienė, Zuzana Stunžėnienė. Klubo nariai skaitė B.Brazdžionio eilėraščius, kurie vienas už kitą gražesni, turiningesni.
Brazdžionis savo eilėraščius pasirašydavo įvairiausiais slapyvardžiais: Vytė Nemunėlis, Jonas Brazaitis, Stebeikis, Žvainys, Žvairys, inicialais B.B., J.B., vardijo J.Kulikienė. Lektorė pabrėžė, kad jo eilėraščiuose atsispindėjo tautinė savimonė, tėvynės meilė, patriotizmas ir didybė. Tai vienas iš nedaugelio lietuvių rašytojų, įgijusių ne vien literatūrinį statusą: jis tapo istoriniu asmeniu, simbolizuojančiu lietuvių kultūros atsparumą ir pasipriešinimo dvasią negandų metais.
Prisiminė gyvenimą ir kūrybą
Daug apie poeto kūrybinę veiklą ir pasiekimus papasakojo Z.Stunžėnienė.
B.Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Steibeikėlių k., Biržų aps. Mokydamasis Biržų gimnazijoje, pradėjo rašyti ir spausdinti savo eilėraščius. Vėliau mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete. Čia jam atsivėrė plati dirva literatūriniam darbui. Studijų metais Bernardas pamilo Aldoną Stanionytę ir vedė ją be jokių iškilmingų pobūvių.
Norėdama išvengti sovietinių trėmimų, Brazdžionių šeima 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, o po penkerių metų emigravo į JAV. Čia jis dirbo Lietuvių enciklopedijos Visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi, redagavo žurnalą Lietuvių dienos. Amerikoje B.Brazdžionis išleido daug poezijos rinkinių. Prieš penkerius metus netekome mūsų mylimo rašytojo, poeto. Sulaukęs 95-erių metų, jis daug rašė, puikiai mąstė. Itin darbingas jam buvo 2001 metų pavasaris. Tuo metu jis parašė apie trisdešimt eilėraščių. Mintis veržėsi vis naujais žodžių pasažais, kalbėjo Z.Stunžėnienė.
Eilėraščiai ir dainos virpino sielos stygas
Šventę papuošė ir nedidelis koncertas, kurio metu bočių klubo Prie židinio nariai ne tik skaitė, bet ir dainavo B.Brazdžionio eiles. Savo kūrybos eilėraščius, skirtus žymiam poetui, skyrė Monika Blauzdienė, Z.Stunžėnienė. Viena jautrios sielos dalyvė prisipažino, kad negali skaityti B.Brazdžionio eilių. Kai tik pradedu skaityti, iš karto skruostais rieda ašaros. Man labai smagu, kad atėjau į šį renginį, sakė moteris. Renginį pagyvino ir Ukmergės tremtinių choras, kuriam vadovauja Julija Juodienė. Kolektyvas atliko nemažai dainų pagal B.Brazdžionio žodžius. Bočių klubo pirmininkė Valerija Naraškevičienė pasidžiaugė, kad jų kolektyvo gretos nuolat auga. Leokadija Staškūnienė aktyviausioms klubo narėms įteikė savo rankų darbo suvenyrus.
Susirinkusieji įdėmiai peržiūrėjo kino filmą, kuriame pasakojama apie B.Brazdžionį, kai jis 1991-ųjų birželį lankėsi Ukmergėje. Sunku būtų gyventi be tėvynės, jei širdyje jos nebūtų gyvos. Ji palaikė gyvybę, sakė tuo metu ukmergiškiams B.Brazdžionis.
Autorės nuotrauka
© 2007 XXI amžius
|