Jo
stiprybė mums pamoka
Marija MACIJAUSKIENĖ
|
Motiejus Lukšys ir jo pirmokėlė
vaikaitė Eglė
Ričardo ŠAKNIO fotokopija
|
Mano kartos vaikams, t.y. prieš Antrąjį pasaulinį
karą lankiusiems pradžios mokyklą, Motiejaus Lukšio knygos Aukso
trupiniai (1935 m.), Gailestingoji sesutė (1937 m.), Saulėtą
dieną (1938 m.) buvo didžiausias lobis. Skaitytos nuskaitytos po
kelis kartus. Jos buvo mokyklų bibliotekėlėse. Po karo iš visų bibliotekų
jos turėjo būti išimtos ir sunaikintos. Todėl antikvariatuose jų
ir su žiburiu nesurastum. Varge, varge! O dabartinis praeivis, kaip
liudija Juro Jankevičiaus televizijos laida Klausimėlis, net K.Donelaičio
ar kurio kito mūsų literatūros klasiko pavardės negirdėjęs, o ką
jau kalbėti, kai praeiviai nupaisto, kad ta ar ana žymi Lietuvos
asmenybė yra Afrikos tautų nuosavybė... Tad rašytojo ir pedagogo
M.Lukšio pavardė dabar daugumai ir nematyta, ir negirdėta. Taip
nutiko dėl to, kad vyriausybė neturi apmąstytos kultūros strategijos:
baigiame paminti mūsų dvasinį palikimą, tampame mankurtais.
|