Atnaujintas 2007 vasario 21 d.
Nr.14
(1511)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Kanklių karalienė
pradėjo 103-iuosius
gyvenimo metus

Gamtos pažinimas
per iliustraciją

Profesoriaus dovana

Jo stiprybė –
mums pamoka

Sovietinio MGB 1953
metų ketinimas
sunaikinti grupę
išeivijos veikėjų

Profsąjungos privalo
tarnauti žmonėms

Apie dabartį ir ateitį

Netikrų pranašų
laikai, arba
Kaip nulipdyti
išgelbėtoją

Savivaldybių
rinkimams artėjant

Savivalė Kauno
savivaldybės Taryboje

Mirties bausmės
atsisako ne visi

Ant „atominio klubo“
slenksčio

Dienos su šventais
paveikslais

Bažnyčia Korėjoje: pasiekimai ir rūpesčiai

Mindaugas BUIKA

Seulo arkivyskupas kardinolas
Nikolas Čchonas Čin Sukas
(viduryje) ir katalikų bei budistų
vienuoliai su korėjiečių vaikais

Pietų Korėjos prezidento vizitas Vatikane

Po sausio pabaigoje vykusio susitikimo su Vietnamo ministru pirmininku ir Bažnyčios hierarchų aukščiausio lygio pasitarimo dėl katalikų padėties Kinijoje, popiežius Benediktas XVI, rūpindamasis Rytų Azijos krikščionių gerove bei taikos procesu regione, audiencijoje priėmė Korėjos Respublikos (Pietų Korėjos) prezidentą Ro Mu Juną, lydimą savo žmonos ir grupės aukštų vyriausybės pareigūnų. Po 25 minutes trukusio privataus pokalbio su Šventuoju Tėvu, prezidentas Ro Mu Junas vasario 15 dieną taip pat buvo priimtas Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcizijaus Bertonės, SDB.


Įteiktos Nacionalinės premijos

Nacionalinės premijos laureatė
Mūza Rubackytė
su prezidentu Valdu Adamkumi

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Nepriklausomybės atgavimo dienos išvakarėse įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas bei pasveikino laureatus. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad pagerbiami asmenys, kurie savo tautą ir valstybę praturtina didžiausiu turtu – kūriniais ir darbais, išreiškiančiais dvasinio gyvenimo pilnatvę.


Per Valstybės šventę – Garbės piliečio regalijos

Bronius VERTELKA

Joną Rimantą Banevičių sveikina
Naujamiesčio seniūnas
Antanas Katinas (dešinėje)

Panevėžio rajone tęsiama tradicija Valstybės dieną pažymėti vis kitoje vietoje. Užpernai jai skirtas Panevėžio rajono savivaldybės Tarybos iškilmingas posėdis vyko Ėriškiuose, pernai – Velžyje. Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo 89-osios metinės buvo pažymėtos Naujamiestyje. Į miestelio Kultūros centrą – dailės galeriją atvyko rajono vadovai, rajono Tarybos nariai, Seimo Pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas, Vyriausybės atstovas Panevėžio apskričiai Leonas Alesionka, atėjo Naujamiesčio gyventojai.


Įteikta Tado Daugirdo premija

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Tado Daugirdo premijos pirmoji
laureatė prof. Ona Voverienė
(antroje eilėje trečia iš kairės)
prie Tado Daugirdo portreto
su artimais bičiuliais

Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune vasario 14 dieną buvo surengta mokslinė konferencija „Asmenybės vaidmuo žadinant tautinę savimonę“. Ją inicijavo Tėvynės pažinimo draugija, rėmė Vytauto Didžiojo karo muziejus, Krašto apsaugos ministerija bei individualūs asmenys. Konferencijos darbe dalyvavo ministras J.Olekas, pranešimus skaitė prof. Romualdas Grigas, prof. Ona Voverienė, J.Olekas. Vėliau ministras už nuopelnus skatinant tautotyrą ir žadinant patriotizmą, įteikė T.Daugirdo premiją pirmajai šios premijos laureatei prof. O.Voverienei. Habilituota socialinių mokslų daktarė parašė ir išleido per 20 įvairaus žanro knygų, paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių Lietuvos bei užsienio spaudoje. T.Daugirdo premijos laureatė parašė daugiau nei tūkstantį švietėjiško pobūdžio straipsnių.


Vertas dramaturgo vardo

Bronius VERTELKA

Apie savo dėdę kun. Kazimierą
Čiplį-Vijūną pasakoja rašytoja,
muziejininkė Joana Viga Čiplytė

„Mano tėvui Jonui Grubinskui teko dirbti zakristijonu Geidžiūnuose, kai ten klebonu darbavosi kun. Kazimieras Čiplys-Vijūnas. Savo šeimai jis pasakodavo, jog tai buvo itin paprastas, geranoriškas, puikiai su parapijiečiais sutariantis kunigas, – Panevėžio bendruomenių rūmuose sutikta Ona Sabaliauskienė dalijosi išsaugotais prisiminimais apie šį žmogų. – Girdėti tokį kunigo vertinimą man buvo dvigubai malonu, nes mano mama buvo jo pusseserė. Taip likimas lėmė, kad ištekėjusi ji net gyveno Čiplių kaime. Ten yra ir mano gimtinė“.


Marcinkonyse kaimišku stiliumi įrengtas kultūros centras

Rūta Averkienė

Dainuoja Marcinkonių etnografinis
ansamblis. Kairėje – centro
direktorė Rimutė Avižinienė

Marcinkonių kaimas, esantis Varėnos rajone, išskirtinis ne tik tuo, kad yra pagal plotą pats didžiausias kaimas šalyje. Čia iki šių dienų išlikusi, gyvuoja ir tebepuoselėjama senoji dzūkų etnokultūra.

Marcinkonys garsūs ne tik etnografiniu ansambliu, humoro grupe „Spanguolė“, bet ir dažnai vykstančiais koncertais, teatrų festivaliais, kitais renginiais, nuo šiol bus išskirtiniai rekonstruotu ir kaimišku stiliumi įrengtu laisvalaikio ir pramogų centru. Jo direktorė Rimutė Avižinienė prisimena, kad dėl nejaukių, seniai remontą mačiusių patalpų ne vieną kartą prieš svečius jautėsi nepatogiai, gal ir ne vieną renginį teko dėl to atidėti.Tačiau dabar marcinkoniškiai gali didžiuotis – koncertuoti ir rengti vakarones jie galės jaukioje, į kaimišką trobą panašioje ir liaudiškais motyvais išdabintoje salėje.


Mokytis užsienio kalbų – į biblioteką

Judita SKAČKAUSKIENĖ

Iš kairės: Lietuvos bibliotekų
kolektoriaus direktorius Linas
Janulevičius, knygyno „Rotas“
vadybininkas Audrius Kunigauskas
ir Anykščių viešosios bibliotekos
direktorius Romas Kutka

Sausio 17 dieną Anykščių savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo atidarytas užsienio kalbų knygyno „ROTAS“ informacinis centras. Centro veiklą ir vykdomą projektą pristatė knygyno vadybininkas Audrius Kunigauskas, o apie tokio centro būtinumą bibliotekose kalbėjo Lietuvos bibliotekų kolektoriaus direktorius Linas Janulevičius.


Paminėjo poezijos klasiko 100-metį

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Bočių klubo „Prie židinio“ nariai
dainavo dainas, jiems grojo
Juozas Stunžėnas (dešinėje)

Ukmergės kultūros centre vyko graži šventė, kurią surengė bočių klubas ir jo sekcija „Prie židinio“. Paminėti Bernardo Brazdžionio 100-ąsias gimimo metines susirinko gausus būrys poezijos mylėtojų. Vartydami poeto gyvenimo ir kūrybos puslapius, rajono bočiai pasijuto gyvybingesni ir tvirtesni.


Audimas ir juvelyrika – vienas kitą papildantys amatai

Bronius VERTELKA

Audėja Angelė Aleliūnienė
(sėdi kairėje), juvelyras
Vytautas Kazimieras Petrauskas
ir parodos atidarymo iškilmių
vedėja Alfreda Petrulienė

Panevėžio kraštotyros muziejaus trečiame aukšte veikia paroda „Prasminga tradicija“. Jos eksponatų autoriai – tautodailininkai, ne kartą audėjų audėja tituluota Angelė Aleliūnienė ir Vytautas Kazimieras Petrauskas, vienas žymiausių Lietuvos juvelyrų. Parodos atidarymo iškilmių, kurios vyko vasario 1-ąją, vedėja Alfreda Petrulienė teigė, kad šioje salėje eksponuojami audiniai ir papuošalai vienas kitą papildo. Muziejininkė išsamiai pasakojo, kokią reikšmę turėjo ir dabar tebeturi tokie dirbiniai. A.Petrulienė, irgi tautodailininkė, tapanti puikius paveikslus, pabrėžė, jog šios parodos eksponatus verta daugeliui pamatyti.


Litvakų paieškos

Aušra Mačiulytė

Istorikė prof. Ruth Leiserowitz

Istorikė prof. Ruth Leiserowitz vasario 12-ąją Kauno viešosios bibliotekos J.Dobrovolskio vokiškų leidinių skaitykloje pasakojo apie žydų gyvenimą XIX-XX amžiuje Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje. Prof. R.Leiserowitz sakė, jog yra daug nežinančių, pavyzdžiui, apie tai, kad Izraelio vėliavos kūrėjas gyveno Klaipėdoje, kad viena uostamiesčio mergaitė tapo garsia Jeilio (JAV) universiteto profesore.


Svetimtautis menininkas, dirbęs Lietuvai

Dailininkas Jonas Rustemas (1762 – 1835)

Tomas Lavišius

Jono Rustemo autoportretas

Važiuojant plentu į Trakus, kelio ženklas skelbia, kad čia yra Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto gimtinė. Tačiau važiuojant iš Vilniaus į Zarasus, pravažiavus Dūkšto miestelį, kelio ženklas skelbia, kad pasukus į kairę nuvažiuosime į Salako miestelį, tačiau neužsimenama, kad išsukus iš plento ir pavažiavus vos du kilometrus, pamatysime Dūkšto dvarą, senąsias kapines, kuriose palaidotas vienas žymiausių XVIII amžiaus pabaigos Lietuvos menininkų, dailininkas Jonas Rustemas.


Stribiškės

Petras KATINAS

Įkyrūs atsirūgavimai vakarykščia
meile su duona ir šautuvu
Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Liaudies rašytojas, kartu ir „liaudies gynėjas“, paprastai kalbant – stribas, iki šiol negalintis susitaikyti su atgautos tautos laisve Vytautas Petkevičius išleido savo antrąją knygą, pavadintą „Durniškės“. Tai aiški užuomina, jog buvo galima tikėtis, kad tai bus satyra apie nomenklatūrinio Turniškių draustinio gyventojus – buvusius jo partijos draugus ir bičiulius bei globėjus. Pats liaudies rašytojas, pristatydamas šį jau antrą po savo „Durnių laivo“ paskvilį, sakė, kad ir jame parašyta šventa tiesa, kuri turi sukrėsti ir pažadinti iš politinio letargo kiekvieną, sukelti Lietuvos žmonių rūstybę…


Raudonligės simptomai

Petras KATINAS

Žiniasklaida, be kandidatų į Savivaldybių tarybas skelbiamų paistalų, gavo naujo peno. Pasipylė komentarai dėl sovietinių liaudies dailininkų, skulptorių leninų, stalinų, keturių komunarų bei kitų komunistinės okupacijos šmėklų ir stovylų, esančių Grūto parke, apmokestinimo. Sovietiniais metais už tas skulptūras gavę „LTSR“ nusipelniusių meno ir kultūros veikėjų, profesorių vardus, puikias dirbtuves prestižiniuose sostinės ir kitų miestų vietose, solidžius honorarus, dabar reikalauja gana solidžių kompensacijų už visokių mašų melnik, pavadintų Maryte Melnikaite, bei panašių monstrų statulų demonstravimą Grūto parke.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija