Mirties bausmės atsisako ne visi
Įvykdžius mirties bausmę buvusiam Irako diktatoriui Sadamui Huseinui ir patį jo pakorimą transliavus daugeliui pasaulio televizijos kompanijų, vėl iš naujo kilo diskusijos dėl mirties bausmės. Pakilo ne tik S.Huseino šalininkai, bet ir įvairios žmogaus teisių organizacijos bei šiaip patriukšmauti ir susireikšminti mėgstantys veikėjai. Esą S.Huseino mirties nuosprendžio vykdymo transliavimas sukėlė naują tragedijų bangą. Ir ne tik todėl, kad S.Huseinas tapo pirmuoju XXI amžiuje prezidentu, kuris buvo nuteistas mirti. Išpūstas pranešimas, kad Pakistane nusižudė aštuonmetis berniukas, kuris, pasižiūrėjęs televizijos laidą apie mirties bausmės vykdymą S.Huseinui, pats sumanė pakartoti jo pakorimo ceremoniją ir netyčia pasikorė.
Aišku, pasaulio politikos istorijoje mirties bausmės įvykdymas ne naujiena. Pakanka priminti, kaip 1945 metais Italijoje be jokio teismo buvo pakartas šalies eksdiktatorius Benitas Musolinis, o po metų Niurnbergo tarptautinis tribunolas nuteisė mirti pakariant dvylika nacistinės Vokietijos vadovų. 1958-aisiais komunistinėje Vengrijoje pagal šeimininkų iš Maskvos scenarijų įvyko sovietų imperijos nuversto Vengrijos premjero Imrės Nadžio teismas. Tų pačių metų birželio 15 dieną I.Nadžiui ir jo vyriausybės gynybos ministrui Palui Maleterui buvo paskelbtas mirties nuosprendis ir jau kitą dieną abu nuteistieji buvo sušaudyti. 1979 metais Pakistane buvo įvykdytas mirties nuosprendis buvusiam šalies premjerui Bhuto. O 1989-aisiais Rumunijos laisvės revoliucijos tribunolas teisė buvusį žiaurų komunistinį diktatorių Nikolajų Čaušesku ir jo kruvinų darbų įkvėpėją bei organizatorę žmoną Eleną ir abu sušaudė. 1996 metais, kai Afganistano talibai užėmė sostinę Kabulą, jie centrinėje miesto aikštėje viešai pakorė buvusį Kremliaus statytinį Nadžibulą ir jo brolį valstybės saugumo (vietinio KGB) generolą Achmadzajų.
Šiuo metu pasaulyje mirties bausmės institutas, nors ir lėtokai, bet nuosekliai, išnyksta. Dabar jau net 122 pasaulio šalys atsisakė nuo mirties bausmės skelbimo nuosprendžių. Tiesa, 74 valstybėse ji formaliai neatšaukta, tačiau daugelyje jų tokie nuosprendžiai nevykdomi. Realiai mirties bausmės nuosprendžiai tebevykdomi 25-iose valstybėse. Sudaryti tokių valstybių reitingą gana sudėtinga. Tuo labiau kad mirties bausmės neatsisakiusiose valstybėse tokie duomenys kruopščiai slepiami ir laikomi vos ne valstybės paslaptimi. Pasitikėti neoficialių šaltinių skelbiamais duomenimis irgi neverta. Pavyzdžiui, vienas aukštas komunistinės Kinijos valdžios ir partijos pareigūnas pareiškė, kad pasaulyje populiari nuomonė, jog Kinijoje kasmet mirties bausmė įvykdoma 10 tūkst. žmonių, yra neteisinga. Galbūt tas Kinijos veikėjas ir yra teisus. Bent jau iš dalies. Tarptautinės organizacijos Tarptautinė amnestija duomenimis, 2005 metais Kinijoje mirties bausmė įvykdyta 1770 žmonių. Bet kokiu atveju šiame mirties reitinge Kinija tvirtai užima pirmąją vietą pasaulyje. Antrojoje vietoje Iranas. Per metus ten mirties bausmė įvykdoma maždaug šimtui žmonių. Trečioje vietoje Saudo Arabija. Pernai ten buvo paskelbti ir įvykdyti 86 mirties nuosprendžiai. Nėra tikslių duomenų apie mirties bausmių įvykdymą dar dviejose šalyse Uzbekistane ir Vietname, kuriose irgi neretai skelbiami mirties nuosprendžiai. Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2005 metais buvo pasodinta į elektros kėdę 60 nusikaltėlių. Iš viso per paskutiniuosius 30 metų tūkstančiui JAV žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė, o dar 3400 nuteistųjų laukia nuosprendžio įvykdymo.
Dauguma apžvalgininkų mano, kad artimiausioje ateityje pagal mirties bausmių įvykdymo skaičių Kiniją gali pralenkti Pakistanas.
Beje, Irake, valdant S.Huseinui, dėl kurio mirties nuosprendžio dabar atsirado verkiančiųjų, net už 114 rūšių nusikaltimų, tikrų ar tariamų, buvo numatyta mirties bausmė. Vien per paskutiniuosius diktatoriaus Sadamo valdymo metus Irake buvo įvykdyta 113 mirties nuosprendžių. Vertėtų palyginti: Irane buvo įvykdyta 154 mirties nuosprendžiai, JAV 74, Vietname 69, Saudo Arabijoje 52, Kazachstane 19, Pakistane 18, Singapūre 14, Sudane 13. Vis dėlto šiame sąraše tvirtai pirmauja Kinija.
Tuo tarpu Europoje humanizmas švenčia pergalę. Senajame žemyne 45-iose Europos Tarybai priklausančiose valstybėse, kuriose gyvena beveik 900 milijonų žmonių, atsirado didžiulė erdvė, tapusi visiškai laisva nuo mirties bausmės. Gerai tai ar blogai kitas klausimas. Ne vienoje Europos Tarybai priklausančioje šalyje vis dažniau pasigirsta balsų už mirties bausmės grąžinimą, ypač užkietėjusiems žmogžudžiams.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|