Atnaujintas 2007 vasario 21 d.
Nr.14
(1511)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ant „atominio klubo“ slenksčio

Jau seniai visas pasaulis žino, kad Izraelis turi branduolinį ginklą. Tuo stebėtis nereikėtų. Žydų kilmės mokslininkai pagarsėjo visame pasaulyje kurdami branduolines technologijas, todėl nėra nieko nuostabaus, kad jie iš visų pusių priešų apsuptai savo tėvynei padėjo kiek galėdami. Tačiau oficiali Izraelio valdžia visada, tiesa, nelabai kategoriškai, neigė tokius nuolat pasirodančius pranešimus. Ir štai Izraelio atominės energijos komisijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Arielis Levitas, kalbėdamas autoritetingame tarptautiniame forume – Gerelio konferencijoje, Izraelį pavadino „valstybe ant slenksčio“. Tai yra šalimi, galinčia per labai trumpą laiką sukurti savo atominę bombą.

Izraelio ir kitų šalių apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad A.Levito šio tarptautinio forumo, pavadinto „Strateginė besikeičiančio pasaulio reikšmė“, pranešime Izraelis neminimas kaip „branduolinio klubo“ narys. Šiam „klubui“ jau seniai priklauso Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija. Prie jų pastaruoju metu dar prisijungė Indija ir Pakistanas. Abi šios valstybės net neslepia, kad jų turimi branduoliniai ginklai nukreipti vena prieš kitą.

Vienas Izraelio fizikas, prašęs, kad nebūtų minima jo pavardė, atkreipė užsienio žurnalistų dėmesį į faktą, su kuriuo turi skaitytis visi: Izraelis niekada nevykdė absoliučiai jokių branduolinių bandymų, o Indija, Pakistanas ir dargi komunistinė Šiaurės Korėja tokius bandymus vykdė ir vykdo. Todėl Izraelio mokslininkas akcentavo, kad branduolinių ginklų kūrimas, jų neišbandant, yra neįmanomas.

Nekelia nuostabos ir tai, kad dalis Izraelio ekspertų neatmeta galimybės, jog jau tapęs įprastu „informacijos nutekėjimas“ apie tai, kad Izraelis jau turi branduolinį ginklą, yra viena iš Tel Avivo vykdomos savo priešiškų kaimynų sulaikymo nuo atviros agresijos prieš Izraelį politikos dalis. Pirmiausia nukreiptos prieš Teherano ajatolų branduolines ambicijas.

Galima priminti, kad praėjusių metų gruodį Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas, duodamas interviu vienam Vokietijos televizijos kanalui, paminėjo gana daug reiškiantį įvertinimą: „Iranas siekia turėti branduolinį ginklą teigdamas, kad Teheranas vien tiktai seka Izraelio pavyzdžiu. Tačiau Izraelis – demokratinė valstybė, kuri niekada ir niekam negrasino ir negrasina“.

Kažkada į klausimą, ar Izraelis iš tiesų jau turi atominę bombą, legendinė Izraelio premjerė ir politikė Golda Meir, vadovavusi Izraelio vyriausybei per 1973 metų spalio mėnesio kovą su arabų valstybėmis, pavadintą „Paskutiniosios pasaulio dienos“ karu, į klausimą, ar Izraelis turi atominį ginklą, atsakė taip: „Atominės bombos mes neturime, bet jeigu reikės, mes ją panaudosime“. Šie G.Meir žodžiai, pasakyti 1972 metais, kai Izraeliui irgi grėsė didelis pavojus, paminėti visiškai neatsitiktinai. Izraelio valstybė yra atsidūrusi nė kiek ne mažesniame pavojuje nei 1972 metais. Ir ne tiktai todėl, kad rinkimus Palestinos autonomijoje laimėjo teroristinė „Hamas“ organizacija, bet svarbiausia, kad Irano prezidentas M.Achmadinežadas nepraleidžia progos akcentuoti, jog Izraelis neturi teisės egzistuoti. Neprošal prisiminti ir Siriją, keliančią sumaištį kaimyniniame Libane, kuris jau tapo politiškai neveiksnia valstybe.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija