Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Kryžkelės
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Portretas
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Litvakų paieškos

Aušra Mačiulytė

Istorikė prof. Ruth Leiserowitz

Klausytojai buvo labai susidomėję Autorės nuotraukos

Istorikė prof. Ruth Leiserowitz vasario 12-ąją Kauno viešosios bibliotekos J.Dobrovolskio vokiškų leidinių skaitykloje pasakojo apie žydų gyvenimą XIX-XX amžiuje Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje. Prof. R.Leiserowitz sakė, jog yra daug nežinančių, pavyzdžiui, apie tai, kad Izraelio vėliavos kūrėjas gyveno Klaipėdoje, kad viena uostamiesčio mergaitė tapo garsia Jeilio (JAV) universiteto profesore.

Pasigedusi archyvuose informacijos šia tema, Rytų Prūsijos žydų istorijos ir kultūros bendrija Berlyne pradėjo informacijos paieškas tarp buvusiųjų Klaipėdos žydų, gyvenančių visame pasaulyje. „Pagrindinis paieškų tikslas – atstatyti Klaipėdos žydų istoriją, kuri buvo sunaikinta, neliko net sinagogos nuotraukų“, – sako profesorė, kurios šaknys Klaipėdoje. Beje, šiame mieste ir jos vyro šaknys. Galbūt tai taip pat buvo paskatinimas grįžti į jau nepažįstamą šalį „pasižiūrėti, ar tikrai tas Nemunas yra toks jau platus“, kaip sakė istorikės senelis. Šiuo metu profesorė dirba Klaipėdos universitete, padeda atkurti turistų pasigestą žydų istoriją.

Prof. R.Leiserowitz pranešime „Iš Klaipėdos į Kauno getą“ susirinkusieji galėjo pamatyti liudininkų prisiminimų vaizdo įrašus iš Šoa (Holokausto) fondo. Apie savo vaikystę pasakojęs susitikimo dalyvis prisiminė ir katalikę moterį iš Aleksoto, kuri, būdama politiko žmona, nepaisant didžiulės rizikos, iš geto pasiėmė du vaikus. Jį patį iš geto išnešė tos moters sūnus, apsirengęs kariška uniforma. Moteris, prieš pasiimant vaikus, kalbėjosi su jų tėvu, „griežtai atsisakydama“ imti pinigų: „Tik Dievas mums atlygins, o vienintelės sąlygos pageidautume - jie taip pat turės būti katalikais, nebent tėvai liktų gyvi ir į namus grįžę vaikai vėl taptų judėjais“.

Kauno viešojoje bibliotekoje profesorė eksponavo nuotraukas ir dokumentus, surinktus per penkerius metus. Buvę Klaipėdos gyventojai žydai, šiuo metu įsikūrę JAV, Izraelyje ir Kanadoje, dovanojo fotografijų ir dokumentų kopijas šiai parodai, kuri apkeliavo jau didžiąją dalį Lietuvos. Parodas padeda organizuoti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, J.Dobrovolskio skaitykla, Rytų Prūsijos žydų istorijos ir kultūros bendrija.

Rytų Prūsijos žydų istorijos ir kultūros bendrijos pirmininkė R.Leiserowitz, pradėjusi rinkti medžiagą apie Kauno getą, jau surinko daug pasakojimų, nuotraukų bei dokumentų ne tik apie judėjus, bet ir apie kitas Kauno geto aukas.

Nors profesorės namai ir šeima – Berlyne, ji džiaugiasi kiekviena akimirka, praleista Lietuvoje, ieškant vis daugiau istorijos likučių apie litvakus (Lietuvos žydus) bei jų gelbėtojus.

© 2007 „XXI amžius“