Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Konferencijoje – apie senų ir vienišų žmonių problemas

Aistė VEVERSKYTĖ,

Kauno kolegijos viešųjų ryšių specialistė

Konferencijos dalyviai įdėmiai klausosi pranešimų Jūratės JAZUKEVIČIŪTĖS nuotraukos

„Šiais laikais ypač daug žiniasklaidos dėmesio susilaukia jaunas, efektyviai dirbantis, gražus žmogus, o vargui, senatvei viešos erdvės lieka nedaug arba iš to dėmesio daromas verslas“, — pastebėjo vyskupas Jonas Ivanauskas, vasario 15 dieną sveikindamas susirinkusiuosius į konferenciją, kurią organizavo Kauno kolegijos Socialinių ir medicininių mokslų centras kartu su religine bendrija „Lietuvos Caritas“. Mokslo renginys, į kurį susirinko apie 120 dalyvių, buvo nuotoliniu būdu transliuotas į Šiaulių ir Utenos kolegijas, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą.

Konferencijoje „Religinių organizacijų teikiamos socialinės paslaugos seniems ir vienišiems žmonėms“ pranešimus skaitė mokslininkės iš Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno kolegijos, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, Kauno miesto slaugos ligoninės, jaunimo organizacijos „Actio Catholica Patria“ atstovai. Po plenarinio posėdžio dalyviai pasiskirstė diskutuoti atskiromis sekcijomis. Apie nevyriausybinių organizacijų veiklą teikiant socialines paslaugas institucijose kalbėjo atstovai iš „Caritas“ Klaipėdos, Kazlų Rūdos skyrių, Kaltinėnų senelių namų. Socialinių paslaugų plėtros ir tobulinimo problemas sprendė pranešėjai, atstovaujantys Lietuvos samariečių draugijai, Vilniaus „Sandorai“, Maltos ordino pagalbos tarnybai, Kolpingo draugijai. Renginio pabaigoje iš įvairių Lietuvos vietų suvažiavusiems atstovams buvo įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Kaip teigė Kauno kolegijos docentė Aldona Račkelienė, senėjimas sukelia fiziologinių, psichologinių, socialinių problemų.

Pastariosios ypač skaudžiai išgyvenamos, nes senas žmogus dažniausiai jau nebedirba, visuomenėje nebeatlieka vaidmenų, kas ženkliai paveikia jo socialinę ir finansinę padėtį. Senyvo amžiaus žmonės neišvengia našlystės, užauginti vaikai gyvena savo gyvenimą, todėl neretai juos kamuoja vienatvė. Anot pranešėjos, senėjimui galima daryti įtaką įvairiomis intervencijomis: socialinės pagalbos, medicinos, netgi kosmetologijos priemonėmis.

VDU Teologijos fakulteto dėstytojas kun. dr. Algirdas Jurevičius pastebėjo, kad senam žmogui reikalinga daugiau negu „techninė“ globa. Dažnai visuomenė tokį žmogų izoliuoja, todėl nėra ko stebėtis, kai integruojančia vieta, kurioje niekas neatstumiamas, lieka Bažnyčia. Vėliau atskirose grupelėse diskutavę religinių organizacijų atstovai pabrėžė pastebėję, kad senoliams reikia ne tik pagalbos buityje, bet šilto bendravimo, todėl būtina aktyvinti senų žmonių socialinį gyvenimą ir sužadinti pilnatvės jausmą.

Pasak „Lietuvos Caritas“ generalinio direktoriaus kun. Roberto Grigo, žmogų iš religinės organizacijos padėti kitiems skatina tikėjimas. Savanoriai, organizuojantys socialiai remtinų žmonių maitinimą, labdaros gavimą ir dalijimą, vienišų ligonių globą, senolių laisvalaikio grupes ir panašius dalykus, dirba be atlygio. Tuo tarpu Rasa Senkienė, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos senelių namų direktorė, įvardijo didžiausią tokių poelgių privalumą – savanoriška veikla padeda ugdyti savivoką. Į savanorišką veiklą, jos organizavimą turėtų ypač atkreipti dėmesį jauni žmonės, nes tai itin prieinamas būdas gauti praktinių įgūdžių, kurie gali praversti ateityje.

Diskutuojant ne vienas konferencijos dalyvis minėjo, kad išgyventi tokio pobūdžio organizacijoms nėra lengva, nes trūksta lėšų. Jų neremia valstybė, savivaldybės irgi sunkiai suranda tam pinigų, todėl reikia nemažai pastangų vykdyti savo veiklą. Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Agnė Žukauskytė teigė, kad nevyriausybinės organizacijos – kompetentingi partneriai organizuojant paramą, todėl daug savivaldybių pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis. Vis dėlto veiklos sričių dar galima rasti. Tiriant socialinių paslaugų poreikius Kauno rajone nustatyta, kad šiandien labai trūksta greitos, operatyvios pagalbos dienos centrų senoliams, vaikams ir grįžusiems iš įkalinimo įstaigų žmonėms. Taigi religinių, valstybės ir savivaldos organizacijų bendradarbiavimas teikiant pagalbą vargstantiesiems išlieka labai svarbus.

© 2007 „XXI amžius“