Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Sužibusi šviesa virš Lekėčių

Stefa BANIKONIENĖ

Lekėčių mergaitės pasiruošusios procesijai

Važiuojant į Šakius, tenka pravažiuoti nedidelį miestelį Lekėčius. Jie įsikūrę prie Liekės upelio, kuris ir davė vardą vietovei. Miestelį iš visų pusių supa miškai. Seniau buvo treji Lekėčiai: Lekėčių bažnytkaimis (miestelis), Lekėčių kaimas ir Lekėčių (Rūdelės) palivarkas.

Lekėčių katalikų parapija sudaryta iš buvusių Zapyškio parapijos vakarinių kaimų, kurių gyventojai dėl tolumo ir miškų sunkiai galėjo pasiekti Zapyškį. Todėl tikintieji jau nuo 1830 metų pradėjo rūpintis, kad Lekėčiuose būtų pastatyta bažnyčia. Kaimo gyventojai 1843 metais pasistatė medinę koplyčią, kurią aptarnaudavo iš Zapyškio atvykęs kunigas. Tik 1906 metais buvo gautas leidimas parapijai kurti, o pirmuoju klebonu buvo paskirtas kun. Justinas Staugaitis (vėliau Telšių vyskupas), išbuvęs Lekėčiuose keletą metų.

Kaip buvo išgelbėta Kulautuvos šventovė

1952 metų gegužė. Tėvai Sibire, brolis partizanas Algirdas-Titnagas žuvęs, jaunystės draugai – idealistai arba susisprogdinę, arba sušaudyti. Jie nenorėjo tarnauti okupantams. Po trejų metų slapstymosi gerų pažįstamų pastangomis atsidūriau Kulautuvoje. Tai mažas miestelis tarp miško ir Nemuno. Priėmė dirbti tuberkuliozės sanatorijos valgykloje padavėja. Tik neilgai truko ta mano tarnystė. Pasižiūrėjusi, kaip kitos ant padėklų neša po šešias lėkštes, ir aš pabandžiau, bet nepratusi, neišlaikiau, ir visos lėkštės su sriuba nukrito ant ruskelių galvų.