Atnaujintas 2007 kovo 2 d.
Nr.17
(1514)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pekinas skelbia karą skurdui

Dabartinės Kinijos komunistiniai vadai, skirtingai nuo savo „genialaus tėvo ir mokytojo“ Mao Czeduno ir visų sovietinių generalinių SSKP sekretorių, neslepia, kad prieš ketvirtį amžiaus, kai komunistinė Kinija stojo į rimtų ekonominių reformų kelią, šalis skendėjo totaliniame skurde. Oficialiai skelbiama, jog prieš ketvirtį amžiaus kas ketvirtas kinas gyveno pusbadžiu arba egzistavo absoliutaus skurdo sąlygomis, dėvėjo sulopytais ir perlopytais drabužiais. Dabartinė persitvarkiusi Komunistų partijos valdžia skelbia, kad prie tuomet absoliučiai nuskurdusių žmonių reikia priskirti tuos, kurių metinės pajamos buvo mažesnės nei 50 dolerių. Tokių nelaimėlių Kinijoje prieš 25-erius metus buvo 250 milijonų iš milijardo komunistinės Kinijos gyventojų. Dabar po Kinijos, jau vadinamos ekonominiu Azijos tigru, vykdytų reformų žemiau skurdo ribos gyvena tiktai 24-25 milijonai žmonių, tai yra mažiau nei 2 proc. visų dabartinės Kinijos gyventojų. Netgi Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai, kurie paprastai nesišvaisto pagyromis Kinijai, pripažįsta, kad tai beprecedentė pergalė kovojant su skurdu.


Skirtingi čempionų keliai

Tuo metu, kai buvęs pasaulio šachmatų čempionas Haris Kasparovas, negalėdamas toliau kęsti V.Putino autoritarinio režimo įsigalėjimo, vykstančių susidorojimų su kitaminčiais, metė pirštinę Kremliui, jo kolega, buvusio SSKP genseko L.Brežnevo numylėtinis, kitas buvęs pasaulio šachmatų čempionas Anatolijus Karpovas, atrodo, tampa dar vienu oligarchu – Rusijos dujų magnatu. Žinoma, tuo nereikia stebėtis. Juk ir sovietmečiu šį „proletarinės kilmės“ šachmatų didmeistrį Kremlius apipildavo įvairiomis malonėmis. Ne tik ordinais. Tuo tarpu H.Kasparovas iškart buvo paskelbtas „nepatikimu elementu“. Beveik niekas nepasikeitė vertinant abu didmeistrius ir dabartinėje Rusijoje.


Kazachstanas atsisako rusiškos kirilicos

Lingvistinė problema Kazachstane įgauna vis aštresnį pobūdį. „Rusų kalba privalo turėti antrosios valstybinės kalbos statusą!“ – reikalauja vieni. O kiti pabrėžia, kad ir taip jau po Sovietų Sąjungos subyrėjimo rusų kalba viešpatauja Kazachstane, ir reikalauja, kad kazachų kalba taptų valstybine ne tik pagal įstatymus, bet ir tikrovėje. Rusų kalba Kazachstane turi oficialios įvairių tautų bendravimo kalbos statusą, o kazachų – oficialiai paskelbta valstybine kalba. Įvairios politinės jėgos siekia pakeisti tokią situaciją. Vieni reikalauja nedelsiant sumažinti rusų kalbos vartojimą, kiti – atvirkščiai. Kazachų tautinė partija „Ult tagdyry“ („Tautos likimas“) pabrėžia, jog yra visiškai nenormali padėtis, kai didžioji dalis nepriklausomos valstybės vyriausybės narių kalba svetimos valstybės kalba. Iš tiesų Kazachstane beveik visa valstybinė dokumentacija, techninė literatūra ir įstatymai skelbiami rusų kalba, o paskui viskas verčiama į kazachų kalbą. Per visus 15 metų nuo to laiko, kai kazachų kalba buvo paskelbta valstybine, nė vienas įstatymas nebuvo priimtas šia kalba.


Moldova: kalba – valstybės veidrodis

Žlugus Sovietų Sąjungai ir pakilus nacionalinių jausmų bangai Moldovoje, vietiniai kolaborantai visus moldavų kalbos atgaivinimo šalininkus pavadino ir vadina iki šiol „unionistais“, tai yra Moldovos susijungimo su Rumunija šalininkais. Moldavų kalba priklauso romanų kalbų grupei ir faktiškai yra vienas iš rumunų kalbos dialektų. 1940 metais Moldovoje buvo įvesti rusų kalbos rašmenys – kirilica. Pastaruoju metu ši šalis stengiasi įsilieti į ES ir net į NATO. Tačiau kai atėjo į valdžią Moldovos komunistų vadovas prezidentas Vladimiras Voroninas ir jo komunistų partija, rusų kalba vėl ėmė skambėti iš parlamento tribūnos ir valstybinėse institucijose. Tai ir suprantama: juk daugelio dabar užėmusių valdžią komunistų amžius – per 60 metų. Jie paprasčiausiai nemoka moldavų kalbos, o jeigu kažkiek ir moka ją, tai nesiryžta viešai kalbėti, nes iš tiesų tai būtų kažkoks neaiškus dvikalbis rusų ir moldavų kalbų mišinys. O kai paaiškėjo, kad dabartinės Moldovos vyriausybės net penki ministrai nemoka šalies kalbos, praėjusių metų lapkričio pradžioje kilo didelis skandalas, ir šio klausimo svarstymas buvo įtrauktas netgi į Moldovos parlamento darbotvarkę.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija