Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Sužibusi šviesa virš Lekėčių

Stefa BANIKONIENĖ

Kun. Gediminas Marcinkevičius prie adventinio altoriaus Lekėčių bažnyčioje

Vargonuoja viešnia iš Kauno s. Virginija. Kairėje – parapijos vargonininkė Aleksandra

Kryžius Lekėčių bažnyčios šventoriuje prie ilgamečio klebono kun. Jono Bučinsko kapo

Kun. Gediminas Marcinkevičius aukoja šv. Mišias Jadagonių koplyčioje

Lekėčių mergaitės pasiruošusios procesijai

Važiuojant į Šakius, tenka pravažiuoti nedidelį miestelį Lekėčius. Jie įsikūrę prie Liekės upelio, kuris ir davė vardą vietovei. Miestelį iš visų pusių supa miškai. Seniau buvo treji Lekėčiai: Lekėčių bažnytkaimis (miestelis), Lekėčių kaimas ir Lekėčių (Rūdelės) palivarkas.

Lekėčių katalikų parapija sudaryta iš buvusių Zapyškio parapijos vakarinių kaimų, kurių gyventojai dėl tolumo ir miškų sunkiai galėjo pasiekti Zapyškį. Todėl tikintieji jau nuo 1830 metų pradėjo rūpintis, kad Lekėčiuose būtų pastatyta bažnyčia. Kaimo gyventojai 1843 metais pasistatė medinę koplyčią, kurią aptarnaudavo iš Zapyškio atvykęs kunigas. Tik 1906 metais buvo gautas leidimas parapijai kurti, o pirmuoju klebonu buvo paskirtas kun. Justinas Staugaitis (vėliau Telšių vyskupas), išbuvęs Lekėčiuose keletą metų. Vėliau, sudegus klebonijai, kun. V.Slavynas pastatė kitą. Lekėčių medinė bažnyčia buvo padidinta. Po kun. V.Slavyno Lekėčiuose dirbo šie kunigai: P.Garmus, P.Jančauskas, P.Bastys, J.Šalčius, J.Bučinskas (išdirbęs parapijoje 40 metų), laikinai pareigas ėjęs Lukšių klebonas kun. G.Pušinaitis. 2001 metais į Lekėčių parapiją atkeltas jaunas ir energingas kun. Gediminas Marcinkevičius, tebedirbantis ir dabar šioje parapijoje.

Kunigo Gedimino gyvenimas nelepino. Teko namuose dirbti įvairius darbus ir mokytis. Mokėsi tik gerais pažymiais.

1987 metais gavo šaukimą į armiją. Jam teko tarnauti Afganistane. Ką tai reiškia, visi gerai žinome. Daugelis ten tarnaudami pražilo ir paseno, kiti tapo invalidais, dar kiti grįžo į Lietuvą cinko karstuose. Gediminui teko tarnauti Šandantėje, Kabule, Džalalabade. Dirbo ryšininku, vėliau vyresniuoju mechaniku. Kartą Gediminas manė, kad jau reikės atsisveikinti su gyvenimu, nes buvo peršautos abi kojos ir sužeista galva. Bet likimas lėmė, kad tuo metu ligoninėje gydėsi vaikinas iš Dzūkijos ir jų kraujo grupės sutapo (Gediminui buvo perpiltas kraujas). Vis dėlto grįžti namo gyvas jaunuolis jau nesitikėjo. Nevilties valandą jis parašė atsisveikinimo laišką tėvams, sau davė priesaiką: „Jei gyvas grįšiu, savo gyvenimą paskirsiu Dievui“. Ir stebuklas įvyko – namo grįžo gyvas. Savo pažadą įvykdė ir tapo kunigu, tikru Kristaus kunigu. Visada atviras ir nuoširdus, pareigingas, ne tik žmogų užjaučiantis, bet ir padedantis kitiems, visiems vienodai ištiestomis rankomis skubantis išdalyti save, išdalyti dvasines malones, gautas iš Dievo.

2001 m. liepos 8 d., atvykęs į Lekėčių parapiją, kunigas Gediminas ėmėsi daug darbų, visų net neįmanoma išvardyti. Jis prikėlė bažnyčią ir atgaivino parapiją. Čia atvykęs savo pirmajame pamoksle kalbėjo: „Aš atėjau į Lekėčius ne viešpatauti, ne vadovauti, o tarnauti jums, tarnauti Dievui“. Jo pamokslai visada paprasti, bet turiningi. Jis skelbia Dievo įsakymus ir nori, kad visi jų laikytųsi, stropiai klauso išpažinčių, tuokia jaunųjų poras ir nori, kad žmonės brangintų priesaikos šventumą, kviečia kaskart rūpintis vaikų sielomis. Laidoja mirusiuosius, primena, kad žmonės neužmirštų išėjusių į amžinybę, prisimintų juos maldose. Bažnyčioje visada gražu, visur tvarka, skelbimų lentoje visuomet skelbiamos naujienos kiekvienai savaitei (kada ir už ką bus aukojamos šv. Mišios ir t.t.). Pamaldų laikas suderinamas su tikinčiaisiais. Per didžiąsias šventes bažnyčia švyti. Kunigas ir pats labai daug dirba gražinant ir atnaujinant šventovę, nors turi labai mažai laiko, nes tenka aptarnauti dvi parapijas – Lekėčių ir Kretkampio – bei Jadagonių koplyčią.

2006 metais Lekėčių miestelis atšventė 500 metų jubiliejų ir parapijos 100-ąsias įkūrimo metines. Daug darbų teko klebonui kun. G.Marcinkevičiui. Jo rūpesčiu įsigyta parapijos vėliava, atnaujintas šventorius, išdažyta ir suremontuota Lekėčių bažnyčia, nudažytos šventoriaus ir kapinių tvoros, pastatytas 100-mečio jubiliejui skirtas atminimo ženklas bei atlikti kiti svarbūs darbai. Parapijoje veikia svarbi pastoracinė taryba, turinti įvairias sekcijas: liturgijos, giedojimo, katechetikos, „Caritas“, jaunimo ir ekonomikos. Lekėčiai turi savo bendruomenę, kurioje veikia keturi teatrai: suaugusių, jaunimo, paauglių ir vaikų satyros ir humoro grupės, kuriems atsakingai vadovauja paskirti žmonės. Už bendrą miestelio ekonominį ir kultūrinį gyvenimą atsakingas Lekėčių bendruomenės centro vadovas A.Matusevičius, kuris kiek galėdamas padeda ir kun. G.Marcinkevičiui.

Lietuvoje nemažai tokių asmenybių, tik kartais šie žmonės būna nepastebimi ir kuklūs, – neturi aukštų titulų, bet Dievas mato jų kilnius darbus, juos įvertina.

Lekėčiai, Šakių rajonas

© 2007 „XXI amžius“