Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Poezija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Senolis sveikata nesiskundžia

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Šimtametį aplankęs Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas pažadėjo jam padovanoti klausos aparatą

„Vingiuotas ir ilgas mano gyvenimo kelias. Džiaugiuosi, kad nieko neskauda, nereikia man jokių gydytojų“, – šypsosi guvus šimtametis Bolius Maldeikis. Garbingo jubiliejaus proga su dovanomis ukmergiškio pasveikinti atvyko rajono meras Algirdas Kopūstas, Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Eglė Kaučikienė.

B.Maldeikis gimė Anykščių rajone, septynių vaikų šeimoje, kurių šiandieną jau nėra tarp gyvųjų. Amžinybėn iškeliavo ir žmona, du sūnūs.

Šimtamečio „kraitis“ – penki vaikai, penkiolika vaikaičių ir šeši provaikaičiai. Giminės senolio jubiliejų žada švęsti pirmąjį birželio sekmadienį –Tėvo dieną. „Susėsime gimtoje sodyboje, užtrauksime dainą. Labai ilgiuosi kaimo,“ – sako B.Maldeikis. Senolis prisipažįsta, kad jam vienam kaime būti nejauku, todėl šaltas žiemas praleidžia pas dukrą Vandą Ukmergėje, o vasaras – pas dukrą Reginą.

Garbaus jubiliejaus sulaukęs vyras mena skaudžius išsiskyrimo laikus, kuomet tėvai ir brolis buvo ištremti į Sibirą. „Tėvai buvo pažangūs ūkininkai, o aš jau vedęs, atskirai gyvenau. Vaikai – maži. Man pranešė, kad tėvus išveža. Teko slapstytis. Tėvelio daugiau ir nemačiau. Jo palaikai liko amžinojo įšalo žemėje. Statė ten elektrinę, ištvino Jenisiejus ir apsėmė visus kapus. Iš tremties grįžo tik mama“, – pasakoja puikią atmintį turintis senolis.

Anykščių rajone, Dabužių kaime, pokario metais jis dirbo kolūkio pirmininku. Vėliau, per trisdešimt metų, – pienininku. B.Maldeikio gyvenimas – gražus pavyzdys augančiai kartai. Užaugęs darnioje tikinčiųjų šeimoje jis sugebėjo ir savo vaikams įskiepyti pagarbą vyresniems, sąžiningumą, pareigingumą. Vyras jaunystėje virkdė akordeoną, grojo ir dainavo vestuvėse, labai mylėjo arklius, juos prižiūrėdavo, šukuodavo, gražiai pakinkydavo, mėgo jodinėti. Pats atlikdavo visus staliaus ir kalvio darbus, užsiiminėdavo bitininkyste. Savoje Dabužių sodyboje jis pasodino tris šimtus obelų. Anot dukros Vandos, tėvukas niekuomet nesėdi be darbo. Būdamas sodyboje jis randa kuo užsiimti. Senolis prisipažįsta, kad jis niekada nerūkė ir negėrė svaigiųjų gėrimų. Dabar labiausiai mėgsta valgyti vaisius, patinka silkė. Jokie rimti negalavimai šimtamečio nekamuoja, tik truputį sutrikusi klausa, vaikštant tenka pasiramsčiuoti lazda. Su šimtamečiu pabendravęs rajono meras pažadėjo jam dovanoti klausos aparatą.

Viešėdamas mieste pas dukrą, senolis mėgsta skaityti laikraščius, žiūrėti televizorių, per radiją klausytis muzikinių pageidavimų koncertų, ypač vertina akordeono muziką. Muziko kelią pasirinko sūnus Balys. Jis tėvukui jubiliejaus proga padovanojo savos kūrybos kompaktinę plokštelę „Improvizacija“. Jubiliatas sielojasi, kad kaimuose vyksta vagystės, muštynės ir kiti baisūs dalykai. „Politikai taip pat pešasi. Geriau jau susikabintų rankomis ir dirbtų žmonių labui. Nesidžiaugia žmonės gyvenimu. O reikia džiaugtis, kad gyveni, nesergi“, – šypsosi šimtametis. Gyvendamas pas dukrą Vandą, nestokoja jai gražių, malonių padėkos žodžių. „Tu mano angelėlis“, – kasdien kartoja žilagalvis.

Ukmergė

Autorės nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“