|
Rinkimų aidai
Petras KATINAS
Politinė sumaištis sostinėje
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pranešė, jog šį sekmadienį, t.y. kovo 4 dieną, paskelbs kandidatų į savivaldybių tarybas reitingavimo rezultatus. Tada bus paskelbti galutiniai savivaldybių rinkimų rezultatai. Jau ir dabar aišku, kad tik gal penkiose miestų ir rajonų savivaldybių tarybose tik viena politinė partija galės suformuoti miestų ir rajonų savivaldybių tarybose užtikrintą daugumą. Beveik visų politologų nuomone, bus kuriamos įvairiausios koalicijos ne iš dviejų ar trijų, o net iš kelių partijų atstovų, todėl tokiu atveju apie veiksmingą ir efektyvų tarybų darbą negalima ir svajoti. Pirmiausia todėl, kad, artėjant 2008 metų Seimo rinkimams, koalicijų partneriai gali išsilakstyti ar prisišlieti prie populistų, kurių, be abejo, atsiras dar daugiau nei buvo prieš savivaldybių rinkimus. Galima neabejoti, kad didžiausiu politinio nestabilumo drumstėju taps Tvarkos ir teisingumo vadas R.Paksas bei jo tikrieji šeimininkai. Tuo labiau kad tų tikrųjų paksininkų šeimininkų toli ieškoti nereikia. Akivaizdu, jog suvokę, kad oligarcho V.Uspaskicho korta jau beveik mušta, tie šeimininkai vėl atsigręžė į R.Paksą. Kita vertus, jie ir nebuvo nuo jo nusisukę niekada. Kaip rašė vienas Rusijos dienraštis R.Pakso apkaltos proceso metu, šis sovietų armijos karininkas, vienintelis iš Lietuvos vadovų, nesulaužęs sovietinio kario priesaikos
Pasijutęs dienos didvyriu, R.Paksas užsimojo tapti sostinės meru. Tai tik pradžiai, kaip pats pasakė, nes Vilniaus mero kėdė bus tiktai starto aikštelė kylant į premjero ar prezidento kėdę.
Jau pirmąją dieną po rinkimų socdemų kandidatas į sostinės merus A.Paleckis bandė tartis su 14 vietų Vilniaus savivaldybėje gavusiu paksininkų vadovu Seimo frakcijoje V.Mazuroniu. A.Paleckis pakvietė juos jungtis prie Tėvynės sąjungos atstovų formuojamos švarios koalicijos. Tačiau A.Paleckis iškėlė sąlygą, kad R.Paksas nesiektų mero posto. Bet toks jaunojo socdemo pasiūlymas buvo bemat įvertintas kaip vos ne įžeidimas, nes pats R.Paksas pareiškė sieksiąs sostinės mero posto bet kokia kaina. Tiesa, suvokdamas, kad 14 vietų Vilniaus savivaldybės taryboje nepakanka, R.Paksas užsiminė, jog neatmeta galimybės jungtis į koaliciją net su liberalcentristais ir konservatoriais, jeigu jie nebandys prastumti į mero postą savo lyderių. Savo ruožtu dabartinis sostinės meras sakė, kad draugystė su paksininkais neįmanoma nei su R.Paksu, nei be jo.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos atstovas K.Masiulis, bandantis formuoti švarią koaliciją, pasirašė bendrą pareiškimą su socdemų atstovu A.Paleckiu ir Liberalų sąjūdžio vadovu P.Auštrevičiumi. Jame deklaruojamas pasirengimas bendradarbiauti naujojoje Vilniaus savivaldybės taryboje. Tik visa bėda ta, kad šių trijų partijų atstovų nepakanka daugumai suformuoti, todėl žvalgomasi į šešis Lenkų rinkimų akcijos atstovus. Jeigu prie švarios koalicijos prisijungtų lenkai, tai būtų 26 tarybos nariai minimali dauguma.
Matyt, pajutęs, kad Lenkų rinkimų akcijos kaina kyla, šios organizacijos vadovas, Seimo narys V.Tomaševskis, atrodo, linksta prie socialiai artimų paksininkų, su kuriais, anot V.Tomaševskio, visada palaikė gerus santykius.
Apskritai dėl sostinės valdžios užvirė arši kova ir jos baigties niekas nedrįsta prognozuoti. O Premjeras ir socdemų rinkimų štabo vadovas G.Kirkilas, vertindamas rinkimų rezultatus ir susidariusią painią politinę situaciją Vilniuje, pareiškė, kad R.Paksas nepateisino savęs nei būdamas sostinės meru, nei premjeru, nei prezidentu. Tuo tarpu Lenkų rinkimų akcijos lyderis V.Tomaševskis jau susitarė dėl bendro darbo Vilniaus labui su R.Paksu. Aišku, paksininkams ir lenkams nepakaks savų narių sudaryti daugumą taryboje. Todėl neatmetama galimybė, kad patyrę intrigų meistrai, stumiantys į valdžią R.Paksą, bandys įtraukti į savo kompaniją liberalcentristus, gavusius sostinės taryboje devynis mandatus. Be to, premjeras G.Kirkilas neatmetė galimybės konsultuotis Vilniaus taryboje su R.Paksu. Pasak G.Kirkilo, socdemai, nors ir turėdami Vilniaus taryboje tik šešias vietas, neatsisako siekti ir mero posto. Premjeras aiškiai nusišnekėjo sakydamas, kad Tėvynės sąjunga galėtų tartis su paksininkais, kurie esą irgi yra dešinieji. Galima priminti, jog socdemų prezidiumas priėmė sprendimą Vilniuje derėtis dėl koalicijos su visomis partijomis. Tokiu atveju, jeigu socdemai sumestų skudurus su paksininkais ir lenkais, o prie jų, be abejo, prisidėtų ir du Rusų sąjungos atstovai, susidarytų pakankama dauguma. Akivaizdžiai matyti, kad socdemų susigiedojimas su paksininkais visiškai realus. Juk neatsitiktinai socdemų prezidiumas akcentavo, kad į Vilniaus tarybą išrinkti socdemai privalo būti valdančiojoje koalicijoje bet kokiu atveju. Tuo pasakyta viskas socdemai dėl valdžios pasirengę susidėti net su pačiu šėtonu.
Mūšis dėl Kėdainių
V.Uspaskicho tėvonijoje Kėdainiuose susidarė gana pikantiška situacija. Mat rinkimuose į savivaldybių tarybas po 10 vietų laimėjo darbiečiai ir nuo jų atskilę Seimo pirmininko V.Muntiano pilietininkai. Abiejų partijų atstovai įnirtingai kaunasi, kurios kandidatas taps Kėdainių meru. Į šią kėdę pretenduoja dvi damos: dabartinė merė pilietininkė N.Naujokienė ir Seimo narė darbietė V.Baltraitienė, kuri pareiškė nusprendusi net palikti Seimą, jeigu taps mere. Į jokias tarpusavio derybas pilietininkai ir darbiečiai bent jau kol kas neina. Kaip pareiškė Kėdainių merė N.Naujokienė, bet koks bendradarbiavimas su darbiečiais neįmanomas. Apskritai, daugelio politikos apžvalgininkų nuomone, V.Muntiano įkurta partija savivaldybių rinkimuose patyrė skaudų pralaimėjimą, todėl ir pilietininkų frakcija Seime netrukus gali subyrėti, nes daugelis jos narių prisišlies prie kitų partijų. Greičiausiai jie pasuks pas socdemus ar valstiečius. Tuo tarpu Kėdainių Tėvynės sąjungos atstovai, gavę tris vietas, neketina jungtis nei prie darbiečių, nei prie pilietininkų. Kaip pareiškė TS atstovas Aušrys Macijauskas, Kėdainių Tėvynės sąjungos atstovams nepriimtina nė viena iš šių partijų. Todėl, pasak A.Macijausko, konservatoriai siūlys po dvi vietas gavusiems socdemams ir liberalcentristams rinkti merą ne iš darbiečių ar pilietininkų atstovų.
Liūdnojoje Lietuvoje be permainų
Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jau ilgą laiką šeimininkaujanti Vilniaus rajone, džiūgauja dėl laimėtų rinkimų. Apžvalgininkai pažymi, kad tokių rinkimų rezultatų buvo galima laukti ir juos lėmė ne tik tautinė Vilniaus rajono gyventojų sudėtis. Vietos lenkų vadovai Vilniaus rajone sudarė išskirtines sąlygas vien tiktai lenkams, net ir į menkiausius valdžios postus neįsileisdami kitų tautybių atstovų. Pirmiausia lietuvių. Lenkai čia kontroliuoja ir vietinę spaudą.
Panaši situacija ir Šalčininkų rajone. Vietinės valdžios atstovai ypač siautėjo vykdant balsavimą paštu senelių globos namuose ir ligoninėse, o rinkimų dieną savo automobiliais vežiojo rinkėjus. Dėl tokių grubių pažeidimų Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai neatmeta galimybės svarstyti, ar neturėtų būti anuliuoti rinkimų Šalčininkų rajone rezultatai. Iš šios rinkimų apygardos gauta ypač daug skundų dėl rinkimų eigos pažeidimų. Beje, rinkimų rezultatai gali būti anuliuoti ir Pagėgiuose, kur vietinio mero paksininko K.Komskio aktyvas irgi pažeidinėjo rinkimų tvarką.
Įtempta, neaiški situacija ir Klaipėdoje, kur liberalcentristai gavo daugiausia vietų septynias. Jų vadovai jau pareiškė, kad derėsis dėl koalicijos su visomis partijomis, išskyrus Rusų sąjungos atstovus, kurie garsėja savo nacionalbolševikiniais pareiškimais.
Apskritai šie rinkimai į savivaldybių tarybas ir jų rezultatai
parodė, kad jeigu miestų ir rajonų merai būtų renkami tiesiogiai,
nebūtų tokios didelės sumaišties.
Savivaldybių rinkimų rezultatai
(partija, gauta rinkėjų balsų ir mandatų skaičius)
Tėvynės sąjunga 183619, 256; Lietuvos socialdemokratų partija 174288, 302; Partija Tvarka ir teisingumas 137293, 181; Liberalų ir centro sąjunga 118563, 182; Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 73451, 141; Darbo partija 68054, 111; Naujoji sąjunga 62447, 97; Lietuvos lenkų rinkimų akcija 57945, 53; Lietuvos krikščionys demokratai 54129, 95; Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 49881, 51; Pilietinės demokratijos partija 19788, 17; Lietuvos rusų sąjunga 12034, 5; Lietuvos centro partija 11634, 18; Partija Jaunoji Lietuva 7247, 2; Lietuvos socialdemokratų sąjunga 5717, 6; Lietuvių tautininkų sąjunga 5276, 3; Lietuvos valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų koalicija 5120, 14; Politinė partija Rusų aljansas 3844, 3; Lietuvos lenkų liaudies partija 3517, 0; Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga 3452, 6; Lietuvos liaudies sąjunga Už teisingą Lietuvą 3189, 0; Pašaukti tarnauti Jums 2111, 0; Smulkaus ir vidutinio verslo partija 1513, 0; Tautinė partija Lietuvos kelias 1362, 0; Lietuvos laisvės sąjunga 1097, 0; G.Vagnoriaus koalicija 903, 0; Tautos pažangos partija 876, 0; Koalicija Už Neringos ateitį 485, 7.
© 2007 XXI amžius
|