|
Gavėnia intensyvių dvasinių pastangų metas
Telšių vyskupo ganytojo laiškas, skirtas Gavėniai
Mieli broliai seserys, Telšių vyskupijos tikintieji
katalikai, vasario 21 dieną, Pelenų trečiadienį, pradedame šventąjį
tikėjimo pagilinimo, dvasinio atsinaujinimo, atgailos, atsivertimo
laikotarpį. Ankstyvojoje Bažnyčioje Gavėnios šventimas susiformavo
iš suaugusiųjų ruošimo krikštui tvarkos. Sąmoningo gyvenimo amžių
pasiekę tikintieji tuomet buvo (kaip ir dabar, po II Vatikano Susirinkimo)
krikštijami po vienerių metų trukmės pasiruošimo, vadinamojo katechumenato.
Šis pasiruošimas prasidėdavo Gavėnios pirmąjį sekmadienį, tęsdavosi
visus metus ir baigdavosi metų kitos Gavėnios pabaigoje Didįjį
šeštadienį Velyknakčio pamaldose priimamu krikštu. Per visus pasiruošimo
metus krikšto kandidatai, vadinamieji katechumenai, buvo supažindinami
su Kristaus tikėjimo tiesomis, mokomi ir pratinami gyventi pagal
krikščioniškąjį tikėjimą bei laikytis Dievo ir Bažnyčios įsakymų.
Kaip minėjome, po II Vatikano Susirinkimo tokia pasiruošimo krikštui
tvarka sąmoningo amžiaus sulaukusiems tikintiesiems vėl atstatyta
visoje Bažnyčioje. Kiekvienų metų Gavėnia yra intensyvių dvasinių
pastangų metas tiek besiruošiantiems krikštui suaugusiems, tiek
jį prisimenantiems. Pagrindinis krikščionio uždavinys per Gavėnią
išgyventi Krikšto sakramento slėpinį ir per jį gaunamas ar gautas
malones. Prisiminkime Šventosios Dvasios įkvėptus apaštalo Pauliaus
žodžius: Argi nežinote, jog mes visi pakrikštyti Kristuje Jėzuje
esame pakrikštyti Jo mirtyje? (
) Krikštu mes esame kartu su juo
palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo
šlovinga galia, taip mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą (
).
Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta, mirtis Jam nebeturi galios. (
.) Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje (Rom 6, 3-11).
Šie Šventojo Rašto žodžiai atskleidžia mūsų priimto ar dar laukiamo krikšto giliausią prasmę ir esmę. Kasmet švęsdami Gavėnią, vis labiau turime tapti mirusiais nuodėmei ir kasmet turime tapti vis labiau gyvenančiais Dievui, Jo garbei, Jo mylimų žmonių palaimai.
Šiais, 2007, metais Gavėnia ir jos pabaiga Velyknaktis turėtų būti pažymėti gilesnio ryšio tarp Gavėnios ir Krikšto išgyvenimo. Prieš 20 metų, dar sunkios priespaudos metais, šventėme mūsų krašto Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų. Negalėjome tuomet to jubiliejaus ne tik išoriškai, bet ir vidujai švęsti taip, kaip privalėjome, taip, kaip norėjome. Anuomet ne kartą nuskambėjo žodžiai, kad tinkamai krikšto jubiliejų dar kartą turėsime švęsti, kai Lietuva taps laisva. Taigi dabar tinkamas laikas dvasiškai švęsti savo tautos krikšto jubiliejų, tinkamai išgyvenant šventąjį Gavėnios laiką. Už tai niekas mūsų nebaus, neterorizuos. Turime pakankamai religinės literatūros bei galimybių savo religiniam krikščioniškam sąmoningumui ugdyti, pakankamai religinių krikščioniškų sambūrių, organizacijų, trūksta tik mūsų ryžto ir individualių bei bendruomeninių pastangų. Nugalėję dvasinį snaudulį, apatiją, tikrai galime pasiekti, kad tikėjimo šviesa skaisčiau žėrėtų mūsų širdyse, kad krikšto malonė būtų giliau suprasta ir išgyventa, kad prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo perspektyva mus vis labiau angažuotų veikliam krikščioniškam gyvenimui tiek šiapusiniam laikinajam gyvenimui, tiek amžinajam.
Prieš 20 metų rašytuose straipsniuose Romoje profesoriumi dirbęs tėvas Paulius Rabikauskas, SJ, įtikinamai parodė, kaip rūpestingai suaugusiųjų krikštui Bažnyčios nustatytų normų laikėsi mūsų protėviai, kai ruošėsi 1387 metų lietuvių krikštui ir jį priėmė. 1386 metų vasarį pradėtas pasirengimas tautos katechumenatas buvo užbaigtas po metų: 1387 metų Velyknaktį pradėta lietuvių krikštijimo akcija naujai atstatytoje Vilniaus Katedroje. O galutinai Lietuvos krikštas baigtas 1413-1417 metais žemaičių krikštu ir Žemaičių vyskupijos įsteigimu. 2007 metais taigi 10 metų prieš 600-ąsias žemaičių krikšto metines kviečiu Žemaičių žemės tikinčiuosius krikščionis pradėti intensyvų dvasinį ruošimąsi ne tik paminint šias sukaktis, bet, kas svarbiausia, giliau suvokti, įvertinti ir įprasminti per krikštą gautas malones. Te šios dešimtmečio kasmetinės Gavėnios būna reikšmingos krikščioniškam sąmonėjimui ir dvasiniam atsinaujinimui.
Šalia gražių planų ir projektų, kuriuos toms sukaktims paminėti pradėjome kurti kartu su mūsų Žemaitijos kultūrininkais, visuomenės veikėjais, valdžios žmonėmis, laukiame visų mūsų tikinčiųjų aktyvaus bendradarbiavimo, kad tas dešimtmetis padėtų pamatus tolesnei dvasinei pažangai Lietuvoje ir Žemaičiuose gyvenantiems ir gyvensiantiems žmonėms.
Kviečiu jau per šių metų Gavėnią intensyvinti pastangas geriau pažinti krikščioniškąjį tikėjimą, įsigyjant Naująjį Testamentą, tiek individualiai, tiek šeimose ar tarp draugų. Šventojo Rašto skaitymo būreliuose jį studijuokime, į jį įsigilinkime, su katechetais, tikybos mokytojais išsiaiškinkime iškylančius neaiškumus. Neseniai išleistas Naujojo Testamento leidimas su prel. Antano Rubšio komentarais yra gera proga pradėti šį darbą.
Kviečiu jau nuo šių metų Gavėnios pradžios uoliai apmąstyti, išgyventi ir atgaivinti mūsų krikščioniško gyvenimo praktikas ir tradicijas: sekmadienio Eucharistijos šv. Mišių šventimą, dažną išpažintį ir šventąją Komuniją, bendrą kasdienę maldą šeimoje, rūpestingą ir sąžiningą vaikų ir jaunimo ruošimą sakramentams: Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimui, Santuokai. Juos skatinkime ne tik išklausyti teorinės katechezės kursą, bet ir pagilinti tikėjimo žinias bei įsitraukti į religinio krikščioniško gyvenimo praktiką. Nebekartokime nusibodusių ir neteisingų samprotavimų, kad sovietmečiu buvo labai gerai, kai buvo uždrausta ir varžoma tiek vaikų, tiek jaunimo katechezė bei religinė praktika. Drąsiai atsisakykim sovietinių ateizmo platintojų primestų, su krikščioniškuoju tikėjimu nesuderinamų dvasinio gyvenimo standartų.
Kviečiu Gavėnios metu uoliai laikytis mūsų krašto religinio gyvenimo tradicijų ieškant naujų būdų, kaip jas palaikyti šiandieninėje situacijoje: Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo Gavėnios metu namuose, šeimose, kaimų, miesto kvartalų, kaimynų bendruomenėse.
Uoliai su meile parapijų bažnyčiose dalyvaukim Kryžiaus kelio, Graudžių verksmų pamaldose, eucharistinėse procesijose bei adoracijose.
Kviečiu kiekvienoje parapijoje surengti tikintiesiems trijų dienų Gavėnios rekolekcijas. Vieną dieną ar pusdienį skirkime jaunesniems ir vyresniems moksleiviams, po vieną dieną mūsų moterims, kitą vyrams. Te kiekvienas tikintysis turi progą ne tik atlikti gerą nuoširdžią velykinę išpažintį, bet ir galimybę išgirsti du tris aktualius katechetinius pamokslus. Prašykime parapijų klebonų, kad Gavėnios rekolekcijoms pasikviestų gerą rekolekcijų vedėją ir pakankamai kaimynų kunigų, kad jie ramiai išklausytų jūsų ilgesnes, išsamesnes velykines išpažintis. Penktadienį ir šeštadienį prieš Verbų sekmadienį bei pirmomis Didžiosios savaitės dienomis visus kviečiu dalyvauti kiekvienoje parapijoje rengiamose bendruomeninėse susitaikymo ir atgailos pamaldose su asmenine išpažintimi, kad, dar kartą apgailėję savo nuodėmes, su didesniu nuoširdumu galėtume dalyvauti velykiniame Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo šventime.
Kaip ir kiekvienais metais, mes ir mano generalvikaras Didįjį šeštadienį vyskupijos parapijų bažnyčiose lankysime jus, susirinkusius budėti prie Kristaus kapo ir giedančius Žemaičių Kalvarijos kalnus bei laukiančius Kristaus prisikėlimo šventimo Velyknakčio pamaldose.
Te Gavėnios metu mūsų atgailos ir pasitaisymo ryžtą sustiprina šventas Pelenų dienos, penktadienių, ypač Didžiojo penktadienio, pasninkas. O mūsų meilės Dievui tikrumą teliudija Gavėnios artimo meilės darbai varge, nelaimėje ar kitokiuose sunkumuose esantiems mūsų kaimynams, broliams ir seserims Kristuje.
Te mūsų dėmesio bei patvarkymo susilaukia mūsų ir mūsų tėvų ir senelių statyti kryžiai, koplytėlės, prie kelių, sodybų rymantys senuose kapeliuose, laukuose. Tegu jie, mūsų rūpesčio ir pastangų dėka atnaujinti ir paremontuoti ar naujai pastatyti, teliudija Dievo meilę ir gerumą mums bei ateinančios kartoms. Tebūna jie ir mūsų tikėjimo stiprybės šviesiu ženklu, šviesą skleidžiančiu ne tik mums, bet ir kitiems, kitų tautų, kitų tikėjimų žmonėms.
Te šventai ir kilniai praleista Gavėnia paruošia mus džiaugsmingam Velykų šventimui, kad, to džiaugsmo atgaivinti, drąsiai žengtume tolesnio gyvenimo keliu tvirtai tikėdami, kad žemiškojo gyvenimo kelionės gale mūsų laukia amžinų Velykų šventė.
Palaimingos atgailos ir atsivertimo dvasios kupinos Gavėnios linki Jums Jūsų Vyskupas.
Jonas Boruta, SJ,
Telšių vyskupas
© 2007 XXI amžius
|