|
Moldova: kalba valstybės veidrodis
Žlugus Sovietų Sąjungai ir pakilus nacionalinių jausmų bangai Moldovoje, vietiniai kolaborantai visus moldavų kalbos atgaivinimo šalininkus pavadino ir vadina iki šiol unionistais, tai yra Moldovos susijungimo su Rumunija šalininkais. Moldavų kalba priklauso romanų kalbų grupei ir faktiškai yra vienas iš rumunų kalbos dialektų. 1940 metais Moldovoje buvo įvesti rusų kalbos rašmenys kirilica. Pastaruoju metu ši šalis stengiasi įsilieti į ES ir net į NATO. Tačiau kai atėjo į valdžią Moldovos komunistų vadovas prezidentas Vladimiras Voroninas ir jo komunistų partija, rusų kalba vėl ėmė skambėti iš parlamento tribūnos ir valstybinėse institucijose. Tai ir suprantama: juk daugelio dabar užėmusių valdžią komunistų amžius per 60 metų. Jie paprasčiausiai nemoka moldavų kalbos, o jeigu kažkiek ir moka ją, tai nesiryžta viešai kalbėti, nes iš tiesų tai būtų kažkoks neaiškus dvikalbis rusų ir moldavų kalbų mišinys. O kai paaiškėjo, kad dabartinės Moldovos vyriausybės net penki ministrai nemoka šalies kalbos, praėjusių metų lapkričio pradžioje kilo didelis skandalas, ir šio klausimo svarstymas buvo įtrauktas netgi į Moldovos parlamento darbotvarkę.
Prezidentas V.Voroninas dar 2001 metų rinkimų išvakarėse iš visų tribūnų skelbė, kad, jeigu jis laimės, rusų kalbai bus suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas. Praėjus metams po istorinės komunistų pergalės, visose Moldovos mokyklose buvo įvestas privalomas rusų kalbos dėstymas jau nuo antrosios klasės. Po to sprendimo kilo didžiulės protesto demonstracijos ir mitingai, neramumai tęsėsi daugiau kaip tris mėnesius. Ypač audringos protesto demonstracijos vyko Moldovos sostinėje Kišiniove. Todėl V.Voroninas ir vyriausybė buvo priversti atšaukti sprendimą ir paskelbė palaipsniui įvesiantys rusų kalbos plėtimo sferą, dar pažadėjo nepaskelbti rusų kalbos antrąja valstybine kalba.
Valdžia vis dėlto iš tiesų išsigando ir nedrįsta iki šiol vėl pradėti visuotinį rusinimą jau nuo antrosios klasės. Dabar rusų kalbos mokomasi fakultatyviai tiktai nuo aštuntosios klasės. Rusijos žiniasklaida tuo labai pasipiktino ir ėmė skelbti, kad rusiškų mokyklų Moldovoje palaipsniui mažėja: iš buvusių 50 proc. rusiškų mokyklų šiuo metu liko tiktai 20 proc. Pastebimai mažėja ir rusų studentų grupių aukštosiose mokyklose. Ir tai suprantama. Kaimyninei Rumunijai tapus Europos Sąjungos nare, netgi vietiniai rusai siekia išmokti rumuniškai. Mat Rumunija dar iki tapimo ES nare Moldovos piliečiams suteikė įvairių lengvatų ir net ėmė išdavinėti jiems Rumunijos pasus.
Šiomis dienomis 15 Moldovos parlamento deputatų Socialliberalų partijos nario Igorio Klipijaus iniciatyva pareikalavo, kad ministrai, nemokantys moldavų kalbos, nedelsdami atsistatydintų. Tačiau komunistų daugumos parlamentas atidėjo šio klausimo svarstymą ir įpareigojo tuos ministrus mokytis valstybinės kalbos. Toks parlamentinės daugumos neryžtingumas visiškai suprantamas. Juk visi tie ministrai, nemokantys valstybinės kalbos, yra prezidento V.Voronino statytiniai ir nedaug kas iš parlamentarų drįsta stoti jam skersai kelio.
Na, o Rusijos imperininkai nuolat pabrėžia, kad sunkūs techniniai ir medicininiai terminai įmanomi rašyti tiktai rusų kalba, nes vietinės, ypač Vidurinės Azijos šalių, kalbos yra labai atsilikusios ir nepritaikytos šiuolaikiniam gyvenimui. Kaip pavyzdys pateikiamas Uzbekistanas, kur uzbekų kalba irgi paskelbta valstybine. Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą iki 1995 metų visose valstybinėse institucijose raštvedyboje vartoti tik uzbekų kalbą. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2000 metų. Jiems praėjus iki 2005-ųjų. O dabar apie jokius terminus nekalbama. Rusų kalba jau pernelyg įsiskverbusi į valdančiosios senosios partinės ir komjaunimo nomenklatūros atstovų sąmonę ir tie nomenklatūrininkai senieji ir naujieji jau seniai nustojo netgi mąstyti savo gimtąja kalba.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|