|
Rokiruotės Kremliuje ir Grozne
Atrodo, Rusijos prezidentas V.Putinas nepaseks daugelio kolegų iš Vidurinės Azijos ir Baltarusijos pavyzdžiu, nes neketina keisti Konstitucijos ar rengti referendumą kandidatuodamas į prezidentus trečiajai kadencijai. Jis nori išlikti demokratu pasaulio akyse ir po metų įvyksiančiuose prezidento rinkimuose į savo vietą pastatys patikimą bičiulį. Kaip sakoma patarlėje: ir vilkas sotus, ir avis sveika. Tą pirmiausia rodo pertvarkos Rusijos vyriausybėje. Atleistas iš gynybos ministro posto Sergejus Ivanovas paskirtas pirmuoju vicepremjeru ir faktiškai vykdys premjero funkcijas. Jam pavesta kontroliuoti didžiulį karinį-pramoninį kompleksą, t.y. karinę pramonę ir svarbiausias civilinės pramonės šakas. Todėl Maskvoje neabejojama, kad dabartinio premjero Michailo Fradkovo dienos suskaičiuotos. Taigi dabar kadrinis KGB šnipas, daugiau kaip 20 metų tarnavęs KGB ir užsitarnavęs generolo laipsnį, faktiškai vadovaus Rusijos vyriausybei. Todėl Maskvoje ironiškai juokaujama: kuris kuriam dabar privalės atiduoti pagarbą, juk V.Putinas tame pačiame KGB užsitarnavo tik pulkininko laipsnį.
Vis dėlto atidžiau pasižiūrėjus, atrodo, kad V.Putinas, paskirdamas S.Ivanovą pirmuoju vicepremjeru, dar galutinai nepasirinko jo savo įpėdiniu. Mat turi atsargoje dar vieną žmogų vicepremjerą Dmitrijų Medvedevą, kuris propaguojamas kaip neva liberalesnių Rusijos politinio elito sluoksnių atstovas. Matyt, iš šių dviejų ir bus pasirinktas įpėdinis. Naujuoju gynybos ministru tapo mažai kam žinomas, užtat vadinamas tamsiuoju arkliuku, 45-erių metų Anatolijus Serdiukovas, iki šiol vadovavęs Mokesčių inspekcijai. Skirtingai nuo S.Ivanovo, kuris mėgo pasipuikuoti prieš vietos ir užsienio žurnalistus, A.Serdiukovas tokių kontaktų vengė. Nors pats V.Putinas, komentuodamas pasikeitimus vyriausybėje, sakė, kad tie pokyčiai nėra įpėdinio pasirinkimas, nes esą kai ateis laikas, bus ne įpėdiniai, o tiktai kandidatai. O Kremliui artima ir dar likusi negausi nepriklausoma spauda teigia atvirkščiai. Tą rodo ir dar vieno naujo vicepremjero paskyrimas. Juo tapo Sergejus Naryškinas, kuris iki rinkimų tvarkys visus vyriausybės reikalus, kai abu S.Ivanovas ir Z.Medvedevas bus užsiėmę rinkimų reikalais.
Beveik tą pačią dieną V.Putinas faktiškai paskyrė naujuoju neramios Čečėnijos prezidentu savo statytinį, paskelbtą Rusijos didvyriu, apdovanotą ordinu Už nuopelnus tėvynei, Ramzaną Kadyrovą. Ir čia V.Putinas pademonstravo tariamą pagarbą įstatymams. Mat pagal Čečėnijos konstituciją prezidentu gali būti asmuo, ne jaunesnis kaip 30 metų. Tą pačią dieną, kai R.Kadyrovui sukako 30 metų, V.Putinas priėmė oficialaus Čečėnijos prezidento Abu Alchanovo atsistatydinimą ir pavedė R.Kadyrovui eiti Čečėnijos prezidento pareigas. Faktiškai ši rokiruotė tiktai popierinė, nes R.Kadyrovas, apsistatęs savo asmenine gvardija, sudaryta iš įvairių kriminalinių elementų, iš tiesų jau seniai tvarkosi Čečėnijoje kaip savo dvare. Jo gvardijos prisibijo net okupacinės Rusijos armijos vadovybė. Ši galvažudžių gauja, vadinama asmenine R.Kadyrovo kariuomene, garsėja masinėmis nekaltų žmonių žudynėmis, žmonių grobimu, gaunant už juos solidžias išpirkas. Tiesa, R.Kadyrovą oficialiai patvirtinti visateisiu Čečėnijos prezidentu turi jau seniai kišeniniu tapęs Čečėnijos parlamentas. Tačiau tai tik paprasta popierinė procedūra, nes tas parlamentas tėra tiktai rankų kilnojimo mašinėlė, o jame sėdi vien R.Kadyrovo parinkti žmonės. Kai kurie Rusijos politikos specialistai ir politologai tokį prezidento palankumą R.Kadyrovui aiškina neišvengiama būtinybe, nes šis su savo kariuomene sukūrė Čečėnijoje tokią didžiulę baimės atmosferą, kad V.Putinas neturi kitos išeities. Juk nepaskyrus R. Kadyrovo prezidentu, Kremlius toli gražu negarantuotas, kad jis savo galvažudžių nepanaudos ir prieš šeimininką.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|