Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Gavėnios dvasinių pratybų reikšmė

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Džiakomas Bifis Vatikane vedė tradicines Gavėnios rekolekcijas

Popiežius įvertino pamokslininko pastangas

Iškeldamas dvasinių pratybų reikšmę, popiežius Benediktas XVI nuoširdžiai dėkojo italui kardinolui Džiakomui Bifiui už Vatikane vestas tradicines Gavėnios rekolekcijas, kurios truko visą savaitę (nuo vasario 25 iki kovo 3 dienos) ir suteikė klausytojams tikrą dvasinį pakilimą. Šventasis Tėvas priminė, kaip per šv. Mišias prieš Eucharistijos maldą į aukojančiojo kvietimą „Aukštyn širdis“ pamaldų dalyviai atsiliepia „Keliame į Viešpatį“. Neretai tas atsakymas būna daugiau ritualinis, nei egzistencinis.

Ką mums reiškia Kovo 11-oji

Lietuvos Respublikos Atkuriamajame Seime 1990 m. kovo 11 d. pakabinamas valstybės herbas Romo JURGAIČIO nuotrauka

1990 m. kovo 11-ąją atkurta nepriklausomybė mums reiškia labai daug. Po 50 nelaisvės metų tauta galėjo patirti, ką reiškia laisvė, ką reiškia kurti savo valstybingumą. Taip ir buvo pirmaisiais metais, kai ji vieningai gynėsi nuo gresiančio išorinio priešo, kuris norėjo vėl sunaikinti mūsų nepriklausomybę. Susitelkę išorinį priešą nugalėjome, ir jis, pasikeitus jo vidinėms (sąlyginai demokratinėms) sąlygoms, tapo mums mažiau pavojingas ir mažiau agresyvus. Tačiau atsirado išorinio priešo pakaitalas - vidinis priešas, kuris yra ir gudresnis, ir pavojingesnis.

Laisvė, apginta širdyse

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios Eucharistijos bičiuliai (centre klebonas kun. Petras Purlys) prie šilkais siuvinėtos jų vėliavos.

Kovo 11-oji geriausiai suprantama tiems, kurie okupacijos metais kentėjo, patyrė didžiausius praradimus, kurių širdyje degė meilė Lietuvos žemei. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, didžiulį smūgį patyrė Bažnyčia, tikintieji. Nepaisant persekiojimų, trėmimų, 1969 metais Lietuvoje gimė Eucharistijos bičiulių judėjimas, kuris turėjo savo įstatus, palaikė ne tik religinę, bet ir tautinę dvasią. Ukmergės Švč. Trejybės Eucharistijos bičiulių judėjimas įsikūrė vėliau. Kitąmet jis švęs gražų trisdešimties metų jubiliejų. Moterys prisipažįsta, kad sovietų laikais, kai tikėjimas buvo draudžiamas, jos dirbo su didesniu užsidegimu.

Gydanti sielas žodžiu, raštu ir asmeniniu gyvenimu

Bronius VERTELKA

Birutė Žemaitytė ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Į susitikimą su knygos „Ateinu, Tėve“ autore Birute Žemaityte Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ atėjo nemažas būrys miestelėnų. Tai buvo pirmasis šio kūrinio pristatymas visuomenei. Renginyje, kuris vyko pirmosios pavasario dienos popietę, dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius. Pristatyme buvo akcentuota, kad B.Žemaitytė savo kūryba sugeba suteikti stiprybės, gydo sielas žodžiu, raštu ir savo asmeniniu gyvenimu.

Šiluvos Švč. M.Marijos paveikslo kelionė

Šiluvos Švč.M.Marijos paveikslo kopija Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

LAPĖS. Kovo 1 dieną, ketvirtadienį, Lapių Šv. Jono Krikštytojo parapijos delegacija, sudaryta iš šešių vaikinų ir keturių merginų, vadovaujama Stepo Linkevičiaus, atvyko į Domeikavos bažnyčioje vykusias atsisveikinimo su Šiluvos Švč.M.Marijos paveikslo kopija šv. Mišias. Po jų, paėmę paveikslą ir knygą, lydimi giesmių ir varpų gaudesio, išvyko į Lapes. Čia paveikslas, dalyvaujant tikintiesiems, skambant giesmėms ir varpams, iškilmingai įneštas į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje vyko šv. Mišios. Pamokslą sakė kun. Vitas Kaknevičius.

Šv. Kazimiero atlaidai

Vyskupas Jonas Boruta kalba apie šv. Kazimierą

VĖŽAIČIAI. Kovo 4 dieną, sekmadienį, Šv. Kazimiero bažnyčioje Vėžaičiuose vyko Šv. Kazimiero atlaidai. Atvyko Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, vyskupo generalvikaras prel. bažn. t. dr. Juozas Šiurys, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos penkto kurso auklėtiniai, kurių kurso globėjas yra šventasis Kazimieras. Buvo kunigų svečių, gausiai susirinko tikinčiųjų, moksleivių, atvyko iš Gargždų grupelė ateitininkių. Po šv. Mišių buvo einama iškilminga procesija lauke, nes oras buvo palankus.

Kur tikėjimas, ten ir dabartis kitokia

Bronius VERTELKA

Paveikslų išsiuvinėtoja Marija Vienažinienė

Jotainiai laukia šv. Velykų. Po žiemos džiugina bundantys laukai, po tirpstančiu sniegu juoduojantys arimai. Vagos lygios, tiesiog subirusios viena ant kitos. Tokį arimą retai kur matysi. Žaliuoja po vėlyvos žiemos pasirodę žiemkenčiai. Kada taip žemė mylima, tai ir derlius čia užauga ne blogesnis nei Olandijoje.

Eucharistijos bičiulių draugija Utenoje

Zina BUTKIENĖ,

buvusi Eucharistijos bičiulė

Mokytojos M.Tauraitienės slėptuvė Utenoje, Tauragnų gatvėje, kurioje buvo laikoma „LKB kronika“

Dvidešimt sovietmečio metų (nuo 1970 m. iki 1990 m.) Utenoje parapijiečių gyvenimas buvo aktyvus, organizuotas, sutelktas stiprių lyderių rankose. Tuo laiku uteniškiai katalikai buvo vieningi, draugiški. Dirbo slaptai, tačiau sutelktai ir efektyviai. Pati aktyviausia to meto Utenos parapijos organizacija buvo Eucharistijos bičiulių draugija, kurios siela buvo dekanas Pranevičius. Aktyvaus gyvenimo branduolį sudarė: Zofija Borisaitė, Aldona Umbrasaitė, Angelė Augustinavičiūtė, Liuda Jackūnienė. Apie minėtas šviesuoles noriu pasidalyti įspūdžiais plačiau.

Renovacija pagal AMB projektą

Petras KATINAS

Vėl knisasi Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Daugelis jau tikriausiai pamiršo, kad vadinamieji socialdemokratai kandidatu į Lietuvos prezidentus buvo iškėlę buvusį Seimo narį, vieną iš „senųjų“ Socialdemokratų partijos kūrėjų, gydytoją ir istoriką, nenuilstantį oratorių Vytenį Andriukaitį. Tiesa, tai buvo padaryta greičiau dėl juoko, nes nei A.Brazauskas, nei jo politbiuras, nors dėl akių agitavęs už jį, netikėjo, kad tas bus išrinktas. Nes, kad ir kaip kalbėtume, bičiulis Vytenis – žmogus emocingas ir dar nežinia, ką gali iškrėsti atsidūręs Valstybės vadovo kėdėje.