|
Putinas meta jauką arabams
Kremliui jau nebepakanka deklaracijų tapti besiblaškančios Europos lyderiu. Numatytas Rusijos, kaip supervalstybės, statusas reikalauja atnaujinti buvusios Sovietų Sąjungos įtaką Artimuosiuose Rytuose ir arabų pasaulyje. Tą rodo jos prezidento vizitas į Artimuosius Rytus. Viešėdamas Jordanijoje, kurios karalius Abdala II kildina save iš pranašo Mohameto giminės, kaip 43-iosios pranašo kartos palikuonis, V.Putinas buvo labai šiltai priimtas. Apskritai Abdala II labai originalus. Jis išgarsėjo ne tiek savo dieviška kilme, kiek ėjimais į liaudį. Karalius mėgsta apsirengti paprasto arabo drabužiais, ir tarsi koks beduinas lanko valstybės įstaigas, parduotuves, ligonines. Jordanijos karalius susitikimus su V.Putinu apibendrino taip: Matant, kaip blogėja situacija Irake, o prasidėjus pavasariui ji labai paaštrės Afganistane, arabų šalys norėtų, kad Rusija taptų tarpininke taikos derybose.
Nors Rusijos prekyba su Jordanija beveik nevyksta, o pernai prekių apyvarta siekė vos 58 mln. dolerių, V.Putiną lydėjo gausus verslininkų būrys. Vadinamieji oligarchai pareiškė, kad yra pasirengę atnaujinti Jordanijos geležinkelius, statyti elektrines ir naftos perdirbimo įmones. Tačiau kai kurie Jordanijos ekonomikos ekspertai netgi pasišaipė iš tokių ketinimų. Ypač iš pažadų statyti naftos perdirbimo įmones, žinant, kad pačioje Rusijoje tos įmonės yra beviltiškai pasenusios.
V.Putinas taip pat susitiko su Palestinos autonomijos prezidentu Machmudu Abasu. Buvo kalbėta apie Rusijos jau anksčiau pažadėtą ginkluotės tiekimą, konkrečiai šarvuočius ir automatus. Vienas iš V.Putiną lydėjusių jo administracijos atstovų, paklaustas, kaipgi bus su ginklų tiekimu palestiniečiams, atsakė gana miglotai: Taip, mes žadėjome jiems šarvuočių ir lengvųjų ginklų. Viskas tam reikalui jau parengta. Netgi izraeliečiai tam neprieštarauja. Bet mes nenorėtume, kad šiuo metu sustiprėtų Palestinos karinis potencialas. Todėl šį klausimą laikinai užšaldėme. Tačiau ekonominę pagalbą Palestinai mes teikiame. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Saudo Arabijai. Pats 83 metų karalius Abdula II, kuris, nepaisant garbingo amžiaus, atrodo gana jaunatviškai ir sportiškai, visokiais būdais demonstravo savo palankumą jo prakilnybei Rusijos prezidentui. Karalius netgi pats atvyko į oro uostą ir, pasodinęs V.Putiną į savo prabangų automobilį, atvežė jį į rūmus.
V.Putino padėjėjas Sergejus Prichodka džiaugėsi, kad Saudo Arabija tiesia mums ranką. Iš tiesų anksčiau Kremlius piktai priekaištavo Saudo Arabijai, kad ji finansuoja čečėnų separatistus. Todėl Er-Rijado karališkoji valdžia padarė atitinkamas išvadas. Jau 1997 metais Saudo Arabija atmetė tuometinio Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo prašymą oficialiai pripažinti Čečėnijos nepriklausomybę. Šį V.Putino vizitą į Saudo Arabiją Kremliaus kontroliuojama spauda jau pavadino istoriniu. Anot politologo Aleksandro Gamovo, ištraukti Saudo Arabiją iš Jungtinių Amerikos Valstijų įtakos brangiai kainuosiantis sumanymas. Todėl V.Putiną lydėjo didieji verslo rykliai Vagitas Alekperovas, Olegas Deripaska, Aleksejus Mileris ir kiti oligarchai.
V.Alekperovas jau suskubo pareikšti, kad mato neblogas perspektyvas, vykdant naujų naftos šaltinių paieškas Saudo Arabijoje, o kitas oligarchas V.Jakuninas užsimojo pastatyti dviejų tūkstančių kilometrų geležinkelį per visą Arabijos pusiasalį. Kaip bus su tokiais Rusijos oligarchų planais, dar visiškai neaišku. Tačiau kol kas nestokojanti naftos dolerių Saudo Arabija jau žvalgosi į vėl atsigavusį Rusijos karinį pramoninį kompleksą. Ji ketina įsigyti Rusijoje naujausios konstrukcijos naikintuvų, raketų ir kitos karinės technikos.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|