Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Portretas
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietuvos partizanų, ryšininkų ir rėmėjų suvažiavimas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Partizanų žvaigždė žėri ant partizanės Marcelės Naujokaitytės-Aštrauskienės- Usevičienės–Dienos krūtinės Autoriaus nuotraukos

Legendinė partizaninė kova dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aukso raidėmis užrašyta į mūsų valstybės istoriją, tačiau dar yra daug baltų dėmių, neišaiškintų aplinkybių, įvykių, kritusių kovotojų pavardžių, tikslių jų palaidojimo vietų ir t.t.

Į klausimą, kokios priežastys sukėlė pasipriešinimą antrosios sovietinės rusų okupacijos metu, galime atsakyti nedvejodami: sovietų agresija prieš Lietuvą sukėlė jos piliečių, siekusių išsaugoti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, pasipriešinimą. Į pasipriešinimo kelią lietuviai žengė vedami patriotizmo, idealistinio ryžto ginti Tėvynę nuo užpuolikų, neatsižvelgiant į realų jėgų santykį. Daliai žmonių buvo svarbu gintis nuo raudonojo banditizmo – plėšikavimų ir teroro. Ilga tai buvo kova, pareikalavusi per trisdešimties tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų aukų. Partizaninis karas tęsėsi beveik dešimt metų, o vienas paskutiniųjų kovotojų partizanas J.Kraujelis su ginklu rankoje žuvo 1965 metų kovo mėnesį.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. priimta Deklaracija pripažinta teisiniu aktu, o LLKS vadovas Jonas Žemaitis – ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Sovietinė valdžia nebuvo saugi, nes egzistavo rezistencinė kova. Žadėtoji pagalba iš Vakarų neskubėjo, kol galutinai tapo aišku, kad jos nebus. Kova su okupantais slopo. Tačiau tautos atmintyje ši kova dėl laisvės išliko visam laikui. Šiandien būdami laisvi visada pagerbiame tuos, kurie kovojo, kentė kalėjimų, lagerių sunkumus ir išliko gyvi. Juos jungia atkurta LLKS ir jos renkamasis organas – devynių partizaninių apygardų gausi valdyba ir jos ilgametis vadovas, dimisijos pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Jonas Čeponis.

Jau tapo tradicija Lietuvos partizanų suvažiavimus rengti Kauno karininkų ramovės didžiojoje salėje. Tad balandžio 21 dieną, šeštadienį, į Kauną vėl suvažiavo partizanai, ryšininkai, rėmėjai. Šventė prasidėjo šv. Mišių auka Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje už žuvusius, mirusius, nukankintus Sibiro platybėse partizanus, ryšininkus, rėmėjus. Jas koncelebravo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Pamokslo metu monsinjoras minėjo didžiulį partizanų indėlį kovoje dėl Lietuvos laisvės, pasiaukojimą, ištikimybę priesaikai, ištvermę, kančią vardan šviesios ateities. Dabar mūsų valstybėje vyksta beatodairiškas turtų kaupimas, įvairios finansinės aferos, sakė partizanų karo kapelionas. Monsinjoras kvietė visus partizanus būti akyliems, budriems ir sekti politinius įvykius Lietuvoje. Pasak monsinjoro, kova už Lietuvą dar nebaigta. Po šv. Mišių ir palaiminimo, suvažiavimo delegatai darnia rikiuote vyko į Karininkų ramovę tęsti suvažiavimo darbą.

...Iškilmingai įnešamos Lietuvos ir LLKS vėliavos, giedamas partizanų himnas „Partizanai“. Salės balkone, priešais suvažiavimo delegatus, rymo devynių partizanų apygardų vėliavos. Ataskaitiniu pranešimu LLKS valdybos pirmininkas J.Čeponis pradeda suvažiavimo darbą. Pasveikinęs visus delegatus, svečius – brigados generolą, Lietuvos sausumos pajėgų vadą Arvydą Pocių, dim. gen. Joną Kronkaitį, KASP vadą Antaną Plieskį, Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadą pulk. Arūną Dudavičių, Lietuvos šaulių sąjungos vadą Juozą Širvinską, prof. Oną Voverienę ir dar daug kitų garbių žmonių, rezistentų vadas apžvelgė nuveiktus darbus. Pasak pranešėjo, kiekvienais metais retėja žilagalvių partizanų gretos. Jų, kurie su ginklu rankose kovojo su nuožmiu priešu, teliko tik 320. Pernai visoje Lietuvoje buvo pastatyti keturiasdešimt septyni paminklai partizanams atminti. Dar ne visur mokyklose moksleiviai supažindinami su partizaninės kovos raida, o blogiausia – moksleiviai auklėjami kosmopolitine dvasia, labai žemas patriotizmo ugdymas. Yra moksleivių, kurie net nežino, kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, tvirtino J.Čeponis. Apžvelgdamas politinę padėtį, pranešėjas sakė, kad ji krypsta nenaudinga Lietuvai kryptimi. Užsitęsė VSD vadovo nušalinimas nuo pareigų, rezgamos intrigos ekonomikoje. Reikia būti itin įžvalgiems, kad nepraleistume nepastebėto Lietuvos kenkėjų menkiausio žingsnelio.

Šaulių vadas J.Širvinskas pasveikino partizanus ir pasižymėjusiems įteikė apdovanojimus. Pulkininkas A.Dudavičius nuoširdžiai sveikino į savo šventę susirinkusius laisvės kovotojus.

Brig. gen. A.Pocius, pasveikinęs partizanus, su nuoskauda minėjo, jog pastaruoju metu jam tenka aiškintis, kad tai ne jis yra minimas VSD vadovas Pocius. Generolas papasakojo, kad jo giminės, artimieji buvo rezistentai, daugelis jų represuoti, patyrė daug vargo ir skriaudų. Sausumos kariuomenės vadas palinkėjo partizanams sveikatos, ilgų gyvenimo metų. Dim. gen. J.Kronkaitis, apžvelgęs politinę padėtį mūsų šalyje, kvietė būti labai budriems ir ruoštis būsimiems rinkimams į Seimą, nes padėtis labai sudėtinga. Daugelis politikų domisi tik pinigais, pelnu, bizniu. Jiems nerūpi Lietuvos ateitis. Lietuvių migracija į kitas šalis pasiekė katastrofišką mastą. Anot J.Kronkaičio, reikia sustabdyti emigrantų srautą iš Lietuvos. Generolas atsivežė pluoštą skrajučių „Neišduok Lietuvos“, kad kiekvienas žmogus galėtų pasiųsti Lietuvos valstybės vyrui šią skrajutę ir perspėti dėl išdavystės ar negero poelgio.

Šiltai sutikta delegatų, prof. O.Voverienė palinkėjo Kaunui ir toliau likti Lietuvos širdimi, puoselėti patriotines tradicijas. Prelegentė kvietė visų partizanų apygardų vadovybę iki šių metų gegužės mėnesio pabaigos surengti komunistų nusikaltimų žmonijai konferencijas ir jų medžiagą pasiųsti Lietuvos GGRTC ( Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras), nes birželio pradžioje Vilniuje ir kitose pokomunistinėse valstybėse įvyks tarptautiniai komunistinių nusikaltimų tribunolai. Visa medžiaga bus išleista atskira knyga lietuvių ir anglų kalbomis. Profesorė kvietė visus būti aktyvius ir pateikti surengtų konferencijų medžiagą.

Pasidabinęs pulkininko uniforma su pakilia nuotaika į partizanus kreipėsi monsinjoras A.Svarinskas. Jis aptarė aktualias gyvenimo sritis. Kvietė susitelkti prieš naujus buvusių bolševikų iššūkius. Negalima leisti, pasak monsinjoro, kad KGB rezervininkai ir kiti buvusieji nebaudžiami valdytų Lietuvą. Buvo pareikštas protestas dėl gegužės mėnesį rengiamos gėjų eisenos Vilniaus gatvėmis. Be to, monsinjoras visus kvietė melstis už Lietuvą ir „paraką laikyti sausą“, nes reikia budėti.

Partizanų žvaigžde buvo apdovanoti net dvidešimt keturi asmenys: Jadvyga Petkevičienė, Liudvika Kelpšienė, Stasė Jusienė, Apolonija Mackelaitė–Purlienė, Marcelė Naujokaitytė-Aštrauskienė-Usevičienė, Antanas Dobrovolskis, Mykolas Dobrovolskis, dim. kpt. Juozas Mocius, dim. kpt. Steponas Grybauskas (Žemaičių apyg. vadas, legendinio majoro Jono Semaškos bendražygis) ir daug kitų garbingų kovotojų.

Naujai išrinktai valdybai vėl vadovaus dim. plk. Jonas Čeponis.

© 2007 „XXI amžius“