|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Lietuvos partizanų, ryšininkų ir rėmėjų suvažiavimas Kazimieras DOBKEVIČIUS
Legendinė partizaninė kova dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aukso raidėmis užrašyta į mūsų valstybės istoriją, tačiau dar yra daug baltų dėmių, neišaiškintų aplinkybių, įvykių, kritusių kovotojų pavardžių, tikslių jų palaidojimo vietų ir t.t. Į klausimą, kokios priežastys sukėlė pasipriešinimą antrosios sovietinės rusų okupacijos metu, galime atsakyti nedvejodami: sovietų agresija prieš Lietuvą sukėlė jos piliečių, siekusių išsaugoti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, pasipriešinimą. Į pasipriešinimo kelią lietuviai žengė vedami patriotizmo, idealistinio ryžto ginti Tėvynę nuo užpuolikų, neatsižvelgiant į realų jėgų santykį. Daliai žmonių buvo svarbu gintis nuo raudonojo banditizmo plėšikavimų ir teroro. Ilga tai buvo kova, pareikalavusi per trisdešimties tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų aukų. Partizaninis karas tęsėsi beveik dešimt metų, o vienas paskutiniųjų kovotojų partizanas J.Kraujelis su ginklu rankoje žuvo 1965 metų kovo mėnesį. |
||
|
|
||
|
Rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai
Balandžio 21 dieną Kaune, LPKTS buveinėje, įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XIV ataskaitinis suvažiavimas. Jį pradėjo LPKTS pirmininkas Antanas Lukša. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas, pagerbti į amžinybę iškeliavę politiniai kaliniai ir tremtiniai, nunešta gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo. Rimties ir susikaupimo suteikė mjr. kunigo Alfonso Bulotos perskaityta malda. |
||
|
|
||
|
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolija dirba toliau Dr. Aldona Kačerauskienė Atsigavusi po provokacijų ir bandymo suskaldyti, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolija balandžio 19-ąją savo narius sukvietė į ataskaitinį suvažiavimą. Iš visų regionų į Lietuvos mokslų akademijos salę susirinko delegatai. |
||
|
|
||
|
In memoriam dideliam Lietuvos draugui Petras KATINAS
Visas kultūros, meno, o ypač muzikinis pasaulis gedi dėl įžymiausio pastarojo meto violončelininko, dirigento, sovietinio disidento Mstislavo Rostropovičiaus mirties. Jis mirė atšventęs savo 80-mečio jubiliejų. Be M.Rostropovičiaus sunku įsivaizduoti mūsų laikų klasikinę muziką. Londono Times dar prieš kelerius metus jį pavadino vienu iš didžiausių pasaulio muzikantų. M.Rostropovičius turėjo daugiau nei 50-ies pasaulio universitetų garbės daktaro vardą. Apdovanotas 29 valstybių aukštais valstybiniais apdovanojimais, tarp jų ir Lietuvos. 1992-aisiais jis buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, o 1995 metais Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. |
||
|
|
||
|
Lankėsi Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Kauno Maironio gimnazijoje balandžio 24 dieną lankėsi Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Apsilankymo tikslas aptarti bendradarbiavimo galimybes siekiant įamžinti lietuvių tautos paveldą, puoselėti lietuvių kultūros sklaidą bei organizuoti tautinį tapatumą palaikančius renginius užsienio šalyse. |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |