Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Portretas
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lotynų Amerikos Bažnyčios hierarchai – apie aktualiuosius iššūkius

Mindaugas BUIKA

Į žemyną skverbiasi žalingos ideologijos

Laukdami šiandien prasidedančio popiežiaus Benedikto XVI apaštališkojo vizito į Braziliją, kurio metu Aparesidos Dievo Motinos šventovėje jis inauguruos 5-ąją Lotynų Amerikos vyskupų generalinę asamblėją, šio žemyno Bažnyčios hierarchai svarstė šiam katalikiškiausiam pasaulio kontinentui iškilusius pastoracinius ir socialinius iššūkius bei jų galimus sprendimo būdus. Štai kalbėdamas neseniai Peru sostinėje Limoje surengtame kongrese, kurio tema buvo „Naujosios evangelizacijos Lotynų Amerikoje diagnozė ir perspektyvos“, vietos arkivyskupas kardinolas Chuanas Luisas Siprianis Tornas pažymėjo, kad reliatyvizmas ir utilitarizmas jau bando įsišaknyti Lotynų Amerikoje, nors dar nerodo tokio agresyvumo, kaip Europoje ir likusiame Vakarų pasaulyje.

Kardinolas aiškino, kad į žemyną skverbiasi ideologijos, kurios stengiasi atmesti krikščioniškosios moralės principus. Tų ideologijų šalininkai veda „realią kampaniją“, dėl ko vyksta išpuoliai prieš pagarbą gyvybei nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties, prieš šeimos instituciją, grindžiamą vyro ir moters santuoka, prieš moterį vardan ideologinio feminizmo. Visos šios idėjos, kurios yra „labai žalingos“ ir „ignoruoja prigimtinį įstatymą“, skverbiasi per atitinkamai orientuotą žiniasklaidą, išnaudojant ir naująsias technologines interneto ar mobiliųjų telefonų galimybes.

Lietuvos partizanų, ryšininkų ir rėmėjų suvažiavimas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Partizanų žvaigždė žėri ant partizanės Marcelės Naujokaitytės-Aštrauskienės- Usevičienės–Dienos krūtinės Autoriaus nuotraukos

Legendinė partizaninė kova dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės aukso raidėmis užrašyta į mūsų valstybės istoriją, tačiau dar yra daug baltų dėmių, neišaiškintų aplinkybių, įvykių, kritusių kovotojų pavardžių, tikslių jų palaidojimo vietų ir t.t.

Į klausimą, kokios priežastys sukėlė pasipriešinimą antrosios sovietinės rusų okupacijos metu, galime atsakyti nedvejodami: sovietų agresija prieš Lietuvą sukėlė jos piliečių, siekusių išsaugoti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, pasipriešinimą. Į pasipriešinimo kelią lietuviai žengė vedami patriotizmo, idealistinio ryžto ginti Tėvynę nuo užpuolikų, neatsižvelgiant į realų jėgų santykį. Daliai žmonių buvo svarbu gintis nuo raudonojo banditizmo – plėšikavimų ir teroro. Ilga tai buvo kova, pareikalavusi per trisdešimties tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų aukų. Partizaninis karas tęsėsi beveik dešimt metų, o vienas paskutiniųjų kovotojų partizanas J.Kraujelis su ginklu rankoje žuvo 1965 metų kovo mėnesį.

Rinkosi politiniai kaliniai ir tremtiniai

LPKTS suvažiavimo delegatai ir svečiai Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Balandžio 21 dieną Kaune, LPKTS buveinėje, įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XIV ataskaitinis suvažiavimas. Jį pradėjo LPKTS pirmininkas Antanas Lukša. Buvo sugiedotas Lietuvos himnas, pagerbti į amžinybę iškeliavę politiniai kaliniai ir tremtiniai, nunešta gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo. Rimties ir susikaupimo suteikė mjr. kunigo Alfonso Bulotos perskaityta malda.

Neišsenkančios vaidybos versmė

Vytautas BAGDONAS

Iš kun. Kazimiero Čiplio-Vijūno spektaklio „Čigonėlė nemeluoja“. Vaidina Vidmantas Zovė ir Ženata Tumienė Autoriaus nuotrauka

„Prie neišsenkančios vaidybos versmės“ – tokiu pavadinimu prisiminimų apie dramos mėgėjų veiklos dešimtmečius popietę balandžio 21-ąją suorganizavo Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius ir nevyriausybinė organizacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“. Renginys Vaitkūnų kaimo klube organizuotas neatsitiktinai, nes vaidybos tradicijos šiuose kraštuose puoselėjamos daugelį dešimtmečių. Iki šiol sėkmingai gyvuoja dramos mėgėjų ratelis, sodžiaus artisto vardu pelnytai gali didžiuotis gausus būrys Vaitkūnų, Kunigiškių bei kitų kaimų gyventojų.

Su meile rašyta drama

Bronius VERTELKA

Rašytoja Dovilė Zelčiūtė (kairėje) ir aktorė Danutė Juronytė skaito naujosios knygos ištraukas

Kaune gyvenanti poetė, rašytoja, fotomenininkė Dovilė Zelčiūtė – dažnoka viešnia Panevėžyje. Čia prabėgo jos mamos – aktorės Danutės Juronytės vaikystė ir jaunystė. Susitikimas su garsiomis menininkėmis vyko balandžio 11-ąją Panevėžio fotografijos galerijoje. Šį kartą joje buvo pristatyta D.Zelčiūtės knyga „Drama be taisyklių. Algimanto Aleksandravičiaus portreto kontūrai“.

Žmonės, gaivinantys sielą ir šiandien

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Buvę palangiškiai – inž. Vytautas Šliūpas ir Margarita Staknytė- Samatienė po daugelio metų vėl susitinka Palangoje. 1992 m. birželis

Artėjant kiekvieno garbingo lietuvio širdžiai ir namams brangioms tautinėms šventėms, vėl iš atminties „archyvų“ atsiverčiame puslapius apie kiekvieną taurųjį, kuris įnešė savąją širdies „smiltelę“ į Šventovės – Lietuvos – rūmo statybą, kuriam, nepaisant ūkanotų nuotaikų ir svetimųjų trukdžių, privalome dėkoti už pastangas stiprinti lietuviškosios laisvės sparnus. „Sutvirtėsime“, – iš naujo viltingai pagalvojau, prisiminęs du iškilesniuosius, bet kuklius kovotojus.

In memoriam dideliam Lietuvos draugui

Petras KATINAS

Mstislavas Rostropovičius

Visas kultūros, meno, o ypač muzikinis pasaulis gedi dėl įžymiausio pastarojo meto violončelininko, dirigento, sovietinio disidento Mstislavo Rostropovičiaus mirties. Jis mirė atšventęs savo 80-mečio jubiliejų. Be M.Rostropovičiaus sunku įsivaizduoti mūsų laikų klasikinę muziką. Londono „Times“ dar prieš kelerius metus jį pavadino vienu iš didžiausių pasaulio muzikantų. M.Rostropovičius turėjo daugiau nei 50-ies pasaulio universitetų garbės daktaro vardą. Apdovanotas 29 valstybių aukštais valstybiniais apdovanojimais, tarp jų ir Lietuvos. 1992-aisiais jis buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, o 1995 metais – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Spauda ir identiteto krizė

Šios savaitės pradžioje minėjome Spaudos dieną. Išties, lietuviams yra svarbu, kad mums sunkiais laikais Rusijos gubernatorių uždrausta lietuviškais rašmenimis spauda po 40 metų buvo grąžinta. Tiesa, naujosios okupacijos sąlygomis lietuviška spauda vėl patyrė kitus nuostolius: ji galėjo dirbti tik okupanto naudai, jo ideologijos skleidimui ir mūsų nutautinimui. Tačiau netrukus įsitikinome, kad partizanų krauju aplaistyta, žiauriausiomis okupacijos sąlygomis mėginta įgyvendinti lietuviškos spaudos laisvė (prisiminkime „LKB kronikos“, „Aušros“ leidėjų persekiojimus) ir Sąjūdžio sąlygomis skatinant įgyvendinta spaudos laisvė netrukus patyrė naujas netektis: patriotinė spauda išnyko, jos vietą užėmė „didžioji“ spauda, kurios pagrindinis tikslas – uždirbti didelius pinigus.