|
Meno ir maldos dermė liturginių rūbų puošyboje
Inesė RATNIKAITĖ
Tai, ką darome, yra tik lašas vandenyne, tačiau jeigu nedarytume, vandenynui trūktų vieno lašo. Ši palaimintosios Motinos Teresės mintis buvo teatralizuoto vakaro, vykusio Šiauliuose balandžio 16-osios vakarą, moto. Tas lašas vandenyne Loretos Bartkevičiūtės-Valienės albumas Liturginiai rūbai. L.Bartkevičiūtė-Valienė Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Meno edukologijos katedros lektorė, kurianti liturginius apdarus. Nuo 1994-ųjų surengtos šešios asmeninės liturginių drabužių parodos, vykusios Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniuje, Telšiuose, Skuode, Plungėje. 2000 metais Loretos sukurti liturginiai apdarai arnotas, mitra ir dvi stulos buvo įteikti popiežiui Jonui Pauliui II kaip Lietuvos tikinčiųjų dovana.
Liturginių drabužių kūrimas, anot L.Valienės, reikalauja viso žmogaus, ypatingo jo minčių, širdies ir sielos susitelkimo. Tai prisilietimas prie Dievo slėpinio, darbas Jo garbei ir žmonių sielų džiaugsmui, savotiškas buvimo žemėje įprasminimas... kuriant mano siela vis labiau veržiasi To, kuris yra tikrasis Tobulumas, link, atvirauja Loreta, pridurdama, jog neatskiriama kūrybos dalimi yra tapusi malda. Būtent per maldą, anot autorės, ateina atsakymai, kaip turi atrodyti eskizas, kaip pavaizduoti, išsiuvinėti vieną ar kitą puošybos elementą. Besimeldžiant Tėve mūsų gimė mintis grafiškai simboliais perteikti šios maldos žodžius. Taip Viešpaties malda tapo vieno liturginių apdarų ansamblio tema.
Įvairi ir prasminga Loretos kurtų apdarų tematika. Tai liturginiai drabužiai pirmiesiems krikščionims atminti, Lietuvos krikštą menant, apdarai Lietuvos karalaičio šv. Kazimiero bei šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės garbei, Gerosios Naujienos skelbėjams, Viešpaties ramybė ir kiti, pritaikyti visoms liturginių metų spalvoms. Stiprų Loretos kuriamo meno ryšį su dvasingumu, tikėjimo kraičiu liudija ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Džiaugiuosi, kad Eucharistijos šventimo metu galiu dėvėti šiuos paprastus, giliai apmąstytus, subtiliai papuoštus apdarus, kurie kartu su malda susilieja į padėką Viešpačiui, sakė ganytojas. Albumo redaktorė Jūratė Grabytė džiaugėsi autorės, kuri ryžosi kalbėti apie savo tikėjimą, drąsa.
Albumo turinys, simbolinė apdarus puošiančių detalių prasmė, pačios autorės asmenybė bei nueitas kūrybinis kelias ir buvo pristatytas vakaro Dangiškųjų ženklų skaitymas metu. Renginį režisavo Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė Laima Adomaitienė. Choreografijos, grigališkojo choralo, baleto, violončelės, poezijos ir prozos, dainuojamųjų intarpų, judesių plastikos dermė nukėlė žiūrovus į kruopštaus darbo, meno, ieškojimų, dvasingumo, kūrybinio nerimo ir džiaugsmo pasaulį. Knygą pristatyti padėjo Telšių dramos teatro jaunimo studija Anglija, violončele grojęs Algimantas Zakaras, Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė ir kiti.
L.Bartkevičiūtės-Valienės albumas vienintelis toks Lietuvoje. Jame liturginių apdarų, jų detalių bei juos perprasti padedančių gamtos vaizdų nuotraukos. Jame ir pačios autorės jautrūs, pilni išgyvenimų ir gelmės žodžiai apie tai, kaip tie drabužiai buvo kurti, kaip atsirado eskizai ir ką reiškia vienas ar kitas motyvas. Buvęs Loretos dėstytojas, dabartinis bendradarbis prof. Vytautas Rimkus albumo autorę apibūdino kaip gana neramią, vis naujų kūrybinių idėjų pilną, kitus į kūrybos slėpinį gebančią įtraukti asmenybę. Vakaro metu tarsi ir nebuvo abejojama, jog užbaigtas etapas bus tik naujų darbų pradžia. Pati L.Bartkevičiūtė-Valienė teigė, jog šis jos kūrybos pristatymas ir pasakojimas apie tai buvo nulemtas apsisprendimo su visais pasidalyti tais dvasiniais turtais, kuriuos pati gavo, tuo grožiu, kurį patyrė.
Šiauliai
© 2007 XXI amžius
|