|
Akis pražiūrėjau į žvaigždę toliausią...
Akis pražiūrėjau į žvaigždę toliausią. Ji tyliai pleveno, o aš pasenau. Ir motinos balsas daugiau nebeklausia! Ar tu savo laimę surasi, sūnau? (V. Vaitkevičius).
Kaune, Balio ir Vandos Sruogų namuose-muziejuje, vėl skambėjo eilės ir muzika. Juose įvyko poeto Vlado Vaitkevičiaus poezijos vakaras ir rinktinės Šešėly krintančios žvaigždės pristatymas. Renginyje dalyvavo rašytojas Liudas Gustainis, rinktinės redaktorius Alfas Pakėnas, smuikininkė Jurgita Gelūnaitė.
Kažkada poetas yra rašęs: Tokia jau mano gyvenimo skirtis rašyti, kentėti, mylėti. Kiek Dievas davė talento, noriu padėti žmonėms gal kam nors mano eilėraščiai sušildys sielą. Rašytojo B.Sruogos kraštietis, aukštaitis, atviras, nuoširdus, kuklus žmogus ir poetas sužavėjo renginio dalyvius savo paprastu ir giliu pasaulio suvokimu.
Renginio pradžioje kalbėjęs V.Vaitkevičiaus rinktinės Šešėly krintančios žvaigždės redaktorius A.Pakėnas įvardijo poetą kaip kūrėją, suradusį savo tėviškę. Ta tėviškė, pasak redaktoriaus, mažas Tartoko kaimelis Ignalinos krašte, Aukštaitijoje, kurio kvapesiais ir spalvomis, šviesiu šio krašto žmonių liūdesiu, graudžiom, ilgesingom liaudies dainom dvelkia visa poeto kūryba. Rašytojas L.Gustainis, recenzavęs poeto rinktinę, pabrėžė gražią, subtilią ir savitą poeto pasaulėjautą. Skaitomos poeto V.Vaitkevičiaus eilės persipynė su smuikininkės J.Gelūnaitės atliekamais muzikiniais kūriniais. Išsivysčiusi diskusija tik patvirtino, jog poeto V.Vaitkevičiaus poezija pasiekė ir sušildė žmonių sielas.
Visiems svečiams ir dalyviams buvo nuoširdžiai padėkota. Renginys buvo nemokamas, jame dalyvavo 30 lankytojų.
Birutė GLAZNERIENĖ
Kaunas
© 2007 XXI amžius
|