|
Monotonija
Jau tampa tradicija, kad po kiekvienos rimtesnės Prezidento institucijos analizės į viešumą dažniausiai prasimuša tik dalis analizėje pateiktų pastebėjimų ir pasiūlymų. Išsakyta labai daug teisingos kritikos, tačiau vis dėlto iš Prezidento ir jo komandos pasigendama iniciatyvų. Mus, paprastus piliečius, pažiūrėjus pro langą, apima abejonės, ar tikrai Lietuvoje dar yra kas nors be monotonijos, kuri ateina iškovojus laisvę ir užplūdus romantiškų laikų prisiminimams, tampantiems legendomis, mitais. Įdomu ar žmonių pokalbiuose dar liko kas nors šventa, ar girdime tik pralobimo ir bankinių operacijų supaprastėjimo vingrybes: statybos, kelių tiesimas, sienos stiprinimas, valdininkų kvalifikacijos kėlimas ir t.t. Bet ar bestatant dangoraižius, kaip Babelio bokštus, mes neprarasime žmogaus? Žinoma, dar Pradžios knygoje Adomas girdėjo žodžius, kad ,,savo kaktos prakaite valgysi duoną, o filosofas paantrino, kad ,,darbas padaro gyvenimą prasmingą, tačiau kai gulant ir keliant sukasi tik viena mintis apie paskolas, akcijas, o gyvenimas bėga, viskas sukasi taip nepastebimai ir monotoniškai.
Tada nėra vietos sielai, maldai, apmąstymams ir susikaupimui gėriui ir meilei. Paradoksas, bet po Nepriklausomybės paskelbimo romantikai neranda savo vietos nepaprastai greitai sekuliarėjančioje Lietuvoje. Politikos dinozaurams, pavyzdžiui, tokiems, kaip AMB, konformizmas tapo neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalimi, pasakytas žodis ar ideologinė norma kitą dieną gali būti paminta vien dėl išlikimo valdžioje ar asmeninių interesų. Todėl panašių veikėjų kalbos apie partijų ideologijas ir moralę yra liūdnai juokingos.
Sovietinės nomenklatūros veiklos metodų perkėlimas į demokratinį valstybės valdymo modelį niekaip neleidžia sukurti pilietinės visuomenės. Profesinės sąjungos, verslininkų konfederacijos, rajonų bendruomenės gudriai įtraukiamos į neskaidrios (korupcinės) veiklos pinkles, vaikantis Europos Sąjungos paramos ar Vyriausybės fondų lėšų.
Kaip būtų gera, jeigu mūsų valdžios vyrai vieną dieną ramiai atsisėstų ant Nemuno kranto ir susimąstytų, kad gal ne už tokią Lietuvą kovojo partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Sausio 13-osios kankiniai.
Dainius VARNAS
Kaunas
© 2007 XXI amžius
|