|
Talka Vaižganto tėviškėje
Vytautas BAGDONAS
Balandžio 28-ąją, šeštadienį, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kan. Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime buvo organizuota talka, kurios sumanytojai malaišietė Kauno religijos studijų kolegijos dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Rimanta Matlašaitienė, Kaune veikiančio J.Tumo-Vaižganto muziejaus direktorius poetas Alfas Pakėnas bei kiti šviesuoliai.
Susirinkęs į šį unikalų gamtos kampelį nemažas būrys Vaižganto kūrybos gerbėjų ir jo siekių tęsėjų iš peties darbavosi gerą pusdienį, kol buvusioje Tumų sodybvietėje sugrėbstė lapus, surinko nudraskytas medžių šakas, visokias paliktas šiukšles, sutvarkė gėlynus prie Vaižganto biusto. Pasidarbuota ne tiktai šalia Vaižganto gimtosios vietos tvarkyta aplinka ir prie dar esančių etnografinio kaimo sodybų, netgi prikaltos nuo kai kurių pastatų stogų vėjo nuplėštos čerpės, šienauta sena žolė, atlikti kiti įvairūs darbai. Nuoširdžiai darbavosi iš Kauno atvažiavę dr. R.Matlašaitienė, muziejininkas A.Pakėnas, poetas Vladas Vaitkevičius, pedagogės Vlada Žukauskienė, Aušra Raudonienė, anykštėnai Albinas Gudonis, Dalia Ilčiukienė, Svėdasų seniūnijos Daujočių kaimo ūkininkas Robertas Grižas, Vaižganto giminaitis, iš Malaišių kaimo kilęs, dabar Utenos rajone gyvenantis Vytautas Nakutis. Šalia kitų besidarbuojančiųjų galėjai matyti ir Vaižganto giminaičius, Vaižganto vardu pavadinto partizanų būrio įkūrėjo ir vado, 1949 m. lapkričio 2-ąją nuo priešų kulkos žuvusio Alberto Nakučio seserį kaunietę medikę Ireną Nakutytę-Bartusevičienę bei šio partizanų vado sūnų, Rokiškio Romuvos gimnazijos direktoriaus pavaduotoją Petrą Grucę, taip pat ir daugelį kitų geros valios žmonių. Po nuoširdžios talkos labai gardūs buvo visų bendri sudėtiniai pietūs Antanėlių sodyboje, kuria dabar rūpinasi buvusių tremtinių artimieji ir kurioje, pokario metais išvežus tikruosius šeimininkus į Sibirą, veikė pradinė mokykla.
Romantiškoje aplinkoje, žvelgiant pro langą į gražiai sutvarkytą Tumų sodybvietę, saulės spindulių nutviekstą Vaižganto biustą, neapsieita ir be poezijos. Kaunietis poetas V.Vaitkevičius visiems skaitė savo eiles iš poezijos rinktinės, o Vaižganto muziejaus šeimininkas A.Pakėnas šį kartą deklamavo jau nebe savo kūrybą, bet išraiškingai skaitė Sergejaus Jesenino, Pauliaus Širvio, Jono Strielkūno už širdies griebiančias eiles. Prisiminęs, kad vaikystėje ir jaunystėje pats irgi bandė eiliuoti, keletą savo kūrinių padeklamavo ir anykštėnas A.Gudonis.
Talkininkai turėjo progos pasklaidyti naujausius Svėdasų krašte registruoto Vaižgantiečių klubo Pragiedrulys išleistus lankstinukus, laikraščius Pragiedrulių žemė, buvo aptarta šio klubo veikla, naujai steigiamos nevyriausybinės organizacijos Tėviškėnų draugijos kūrimo reikalai. Sambūrio dalyviai prisiminė ir faktą, kad 1933-iaisiais, būtent balandžio 29-ąją, šeštadienį, nustojo plakti energinga visur suspėjančio kunigo ir rašytojo J.Tumo-Vaižganto širdis. Taigi prasmingu darbu jo tėviškėje buvo paminėta ir ši liūdnoka sukaktis...
Panašias talkas Vaižganto tėviškėje ketinama organizuoti kiekvieną pavasarį, o gal dar ir rudenį.
Malaišiai,
Anykščių rajonas
© 2007 XXI amžius
|