Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Laureatė aprašo nepadailintą gyvenimą

Bronius VERTELKA

Vilnietė rašytoja Renata Šerelytė su savo dukra, sūnumi bei vyru prie Smilgių Šv. Jurgio bažnyčios

Dvidešimtąja G.Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja, poetė, publicistė Renata Šerelytė. Tokio įvertinimo vilnietė sulaukė už savo kūrinius „Laukiniai mėnesiai“ ir „Balzamuotojas“ – eseistikos ir novelių knygas. Prieš tai iš Šimonių kilusi kūrėja yra gavusi Žemaitės ir A.Vaičiulaičio literatūrines premijas. G.Petkevičaitės-Bitės premijos teikimas vyko Smilgių (Panevėžio r.) seniūnijos salėje gegužės 18-ąją.

Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, pernai tapusi tokios pat premijos laureate, džiaugėsi R.Šerelytės veikla. Prozininkė teigė, jog Renata – tai kaip suspindusi nauja žvaigždė lietuvių literatūroje, pasižyminti ypatingu stropumu, darbštumu, originalumu. Jos kūriniuose rasi daug skausmo, nemeluoto pastabumo, tačiau tai tik traukia skaitytoją. Ką rašytoja sudėjusi į savo knygas, tai yra tikroji, nepadailinta, negrimuota Lietuva. Ji sugebėjo išgarsėti kaip novelės meistrė. Tokie trumpi Renatos kūriniai – lyg varpas skambūs.

Gražūs žvilgsniai Lietuvos ateičiai

Dr. Vytautas NARBUTAS

Balandžio 20 dieną Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje į Vytauto Landsbergio fondo kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Pilietinės visuomenės institutu sukviestą forumą tema „Jaunimas ir pilietinė visuomenė“ atvyko gražus būrys moksleivių, rašinių konkurso „Kokią Lietuvą kurs mano karta“ dalyvių. Konkurso sumanytoja ir organizatorė – Vytauto Landsbergio fondo pirmininkė, Muzikos ir teatro akademijos profesorė Gražina Ručytė–Landsbergienė šiltu žodžiu pasveikino atvykusius moksleivius, jų mokytojus, prof. Reginos Koženiauskienės forumu sudomintus Vilniaus universiteto studentus. Sveikintoja pabrėžė, jog svarbu, kad jauni būsimos Lietuvos kūrėjai neprarastų gyvo ryšio su savo senelių karta, ištvėrusia priespaudą, praėjusią trėmimus ir lagerius. Ne vien žinodama iš istorijos vadovėlių, bet ir širdimi jausdama atgautos laisvės kainą, jaunoji karta sugebės pasirinkti tikrąjį kelią. Svarbu, kad jaunimas bendradarbiautų, pasisemtų vieni iš kitų idėjų, stiprybės ir vienybės jausmo.

Prasmingi jubiliejai

Vytautas BAGDONAS

Balandžio pabaigoje jubiliejus šventusi Anykščių AntanoVienuolio-Žukausko gimnazija

Balandžio paskutiniosiomis dienomis Anykščių Antano Vienuolio gimnazija šventė du prasmingus jubiliejus – mokyklos įkūrimo 85-metį ir lietuvių literatūros klasiko Antano Vienuolio-Žukausko vardo suteikimo mokyklai 25-metį.

Jubiliejaus dienomis prie gimnazijos durų plaikstėsi ir Norvegijos vėliava, nes anykštėnai su norvegais palaiko artimus draugystės ryšius, nuolat vieni pas kitus svečiuojasi Anykščių A.Vienuolio ir Askoy gimnazijų auklėtiniai bei pedagogai. Tomis dienomis kaip tik Anykščiuose ir viešėjo Askoy gimnazijos delegacija.

Ąžuolų giraitė Baltijos kelyje

Pranas Majauskas

Prisiminimais dalijasi LTOK Kauno apskrities tarybos generalinis sekretorius Pranas Majauskas. Jo iniciatyvos ir pastangų dėka pastatytas koplytstulpis nuo rudojo ir raudonojo terorų nukentėjusiems Lietuvos sportininkams

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos iniciatyva 2007 m. balandžio 28 d. ,,Baltijos kelio“ 105 kilometre, ties Šilų gyvenviete (Panevėžio r.) prie ten 1989 m. rugpjūčio 23 d. LTOK Kauno rėmimo grupės iniciatyva pastatyto paminklo žuvusiems sportininkams nuo raudonojo ir rudojo genocidų buvo pasodinta Ąžuolų giraitė.

Talka Vaižganto tėviškėje

Vytautas BAGDONAS

Balandžio 28-ąją, šeštadienį, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kan. Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje – Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime – buvo organizuota talka, kurios sumanytojai – malaišietė Kauno religijos studijų kolegijos dėstytoja, socialinių mokslų daktarė Rimanta Matlašaitienė, Kaune veikiančio J.Tumo-Vaižganto muziejaus direktorius poetas Alfas Pakėnas bei kiti šviesuoliai.

Gimnazijos sukaktis

Benjaminas ŽULYS

Garliavoje yra trys vidurinio lavinimo mokyklos – Garliavos, Jonučių vidurinės mokyklos ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. Neseniai šioji mokykla paminėjo penkiolikos metų gyvavimo sukaktį. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai ne itin įspūdinga sukaktis, ne penkiasdešimt, dar daugiau metų, tačiau ir penkiolikmetis nemažai reiškia, ypač jei per tą laiką padaryta daug gero, reikšmingo. Kaip tik tai buvo prisiminta per sukaktuvių minėjimo iškilmes gimnazijoje. Jos direktorius ir vienas įkūrėjų Vidmantas Vitkauskas priminė, kad mokykla buvo įkurta tokiai mokymo įstaigai nepritaikytose patalpose – iki tol čia veikė Žemės ūkio pastatų konstravimo institutas, bet pedagogai ir moksleiviai prie tokių sąlygų nesunkiai prisitaikė. Tai nebuvo našta, nes tuometinėje Garliavos gyvenvietėje mokymo įstaigų stigo.