Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Popiežius pabrėžia kovos su narkomanija ir alkoholizmu dvasinius pagrindus

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas, lankydamasis Brazilijoje, gegužės 12 dieną užsuko į „Vilties šeimą“ Garantingetoje

Popiežius Benediktas XVI jausmingai bendravo su Vilties bendruomenės nariais

Vilties bendruomenė gyvena Evangelija

Popiežiui Benediktui XVI neseniai lankantis Brazilijoje vienu iš emocingiausių įvykių tapo jo susitikimas su vadinamosios Vilties bendruomenės nariais, kurie, padedami dvasininkų ir kitų sričių profesionalų, stengiasi išsivaduoti iš stiprios alkoholio ir narkotikų priklausomybės. Griežtai pasmerkęs narkotikų platintojus, kurių laukia sunki atsakomybė Dievo akivaizdoje, Šventasis Tėvas pakvietė iš minėtos priklausomybės išsivaduojančius vaikinus ir merginas tapti vilties skelbėjais kitiems, tapusiems žalingų įpročių aukomis.

Vilties bendruomenės, kuri Brazilijoje vadinama „Fazenda da Esperanca“ („Vilties ūkis“), įkūrėjas yra iš Paderborno diecezijos Vokietijoje kilęs 62 metų pranciškonas kunigas Hansas Štapelis. Atvykęs misionieriauti į Braziliją 1972 metais, jis kaip parapijos kunigas dirbo kaimiškojoje Garantingetos vietovėje. Po kelerių metų nusprendė įkurti socialinės, dvasinės ir medicininės paramos centrą jauniems narkomanams ir alkoholikams, kuriais tuomet Brazilijoje beveik niekas nesirūpino. Centras savo veikloje įkvėpimo semiasi iš „Fokoliarų“ sąjūdžio, taip pat iš pranciškoniškojo dvasingumo principų. Palaipsniui jo globos ir slaugos spektras išsiplėtė ir į kitus pažeidžiamuosius visuomenės sluoksnius – vienišas motinas, vargingas šeimas, AIDS ligonius.

Garantingetoje, kuri yra maždaug už 30 kilometrų nuo Brazilijos didžiausios Aparesidos Dievo Motinos šventovės, „Fazenda da Esperanca“ turi 12 hektarų ūkį, kuriame įnamiai augina daržoves ir gyvulius. Šiandien tokių bendruomenių Brazilijoje ir dar kitose aštuoniose šalyse yra 32 ir visos jos sudaro „Vilties šeimą“. Daugelį Vilties bendruomenių projektų finansuoja Paderborno ir kitos Vokietijos diecezijos bei individualūs aukotojai. Popiežius Benediktas XVI apsilankęs „Fazenda Esperanca“ įteikė savo 100 tūkstančių dolerių auką.

Aiškindamas Vilties bendruomenių efektyvumo paslaptį – daugiau kaip 80 proc. jose besigydančių asmenų visiškai išsivaduoja iš polinkio į narkomaniją – jų įkūrėjas kunigas H.Štapelis sakė, jog „paslaptis čia labai aiški: gyvenimas pagal Evangeliją“. „Mes gyvename pagal Evangeliją, dirbame ir džiaugiamės savo darbu, esame kaip viena šeima, – kalbėjo jis prieš Popiežiaus vizitą duotame interviu „Zenit“ katalikų žinių agentūrai. – Kiekviename iš bendruomenės namų yra 12-14 jaunų žmonių, taigi čia egzistuoja bendro darbo ir dialogo galimybė, bet svarbiausia – savo gyvenimą suderinti su Evangelija“.

Kunigo H.Štapelio įsitikinimu, „Evangelija yra meilės mokykla“, kurioje išmokstama negalvoti vien tik apie save, bet rūpintis kitais. Tuo tarpu įprotis vartoti narkotikus, girtuokliauti ar užsiimti neleistinu seksu ateina iš didelio savanaudiškumo, egoistiškai suprasto noro būti laimingu. Bet Dievas labai aiškiai nurodo: ką padarai vienam iš mažiausių ir savo artimui, man padarai. Kai pradedama gyventi dėl kitų, yra patiriamas džiaugsmas. Štai ir visa paslaptis. Asmuo, atėjęs į Vilties bendruomenę, iš karto pradeda naują gyvenimo būdą – gyventi su kitais pagal Dievo žodį ir palaipsniui pradeda suprasti visa kita.

Pagal spaudos pranešimus, kunigui M.Štapeliui pavyko įtikinti Vatikaną, kad atvykęs į Braziliją popiežius Benediktas XVI apsilankytų ir „Vilties ūkyje“. Šiai idėjai raštiškai pritarė apie 80 brazilų ir kitų šalių vyskupų. Šventojo Tėvo susitikimas su žmonėmis, kurie visuomenėje dažnai jaučiasi atstumti ir nepageidaujami, yra svarbus ženklas, aiškino minėtame interviu „Zenit“ agentūrai kunigas H.Štapelis. Tai yra patvirtinimas, kad jie yra dangiškojo Tėvo mylimi, kad „su Dievo pagalba gali pradėti naują gyvenimą“, atsiversti ir padėti kitiems. Būtent apie tai popiežius Benediktas XVI ir rašo savo enciklikoje „Deus caritas est“.

Seserų vienuolių globos vertinimas

Atvykęs į Garantingetą gegužės 12 dieną Šventasis Tėvas, lydimas Aparesidos arkivyskupo Raimundo Damasceno Asizo, gretimos diecezijos San Salvadoro da Bahijos arkivyskupo kardinolo Žeraldo Maželos Anjelo ir pranciškonų generalinio vyresniojo tėvo Chozės Rodrigeso Karbaljo, pirmiausia užsuko į neseniai pastatytą naują bendruomenės bažnyčią, kurią palaimino dedikuodamas ką tik jo paskelbtam pirmajam Brazilijoje tapusiam šventajam Antonijui de Santa Ana Galvao. Bažnyčioje Benedikto XVI laukė grupė „Vilties ūkyje“ besidarbuojančių Šv. Klaros vargingųjų seserų, kurioms sakytoje kalboje aukštai įvertino jų, kaip ir medikų, pastangas „sutvarkyti narkomanijos grandines, kurios neša tokį kentėjimą Dievo mylimiems vaikams“.

Popiežius pabrėžė, jog kada visuomenė daugiau nebemato ateities ir nebeturi vilties, krikščionys yra pašaukti skelbti didžiąją Prisikėlimo galią, kuri viską gali padaryti. Todėl kaip tik čia, „Fazenda da Esperanca“ namuose, su jaunais žmonėmis, kurie bando įveikti narkomaniją, alkoholizmą ir kitokią cheminę priklausomybę, ypač svarbus yra Kristaus Evangelijos liudijimas, ką ir daro pamaldžios vienuolės. „Savo kontempliaciniu gyvenimu vargingosios seserys klarisės padeda įžvelgti Dievo didingumą bei taip pat atrasti Jo kūrinijos grožį“, – sakė Šventasis Tėvas.

Į pasaulį įžengusi nuodėmė, o su ja ir mirtis, nors ir skaudžiai, sužeidė tą kūriniją, tačiau visiškai neatplėšė nuo gėrio. Greičiau atvirkščiai – ji tokiu būdu galėjo priimti dar didesnę Dievo meilę, nes prisikėlęs Kristus „gelbėja žmoniją nuo mirties, nuo nuodėmės ir nuo aistrų vergystės“. Šio pasaulio keliuose Jėzus yra „ranka“, kurią Tėvas ištiesia nusidėjėliams, Jis yra kelias, kuris veda į ramybę. Taigi būtent tokiu būdu galima atrasti, kad kūrinijos grožis ir Dievo meilė yra neatskiriami. Asyžiaus šventieji Pranciškus ir Klara išsiaiškino šią paslaptį ir „siūlo savo mylimiems sūnums ir dukterims labai paprastą dalyką: gyventi pagal Evangeliją“, nurodė Popiežius.

O tai reiškia niekada neprarasti vilties, dėl ko brolis Hansas savo įkurtą reabilitacijos centrą ir pavadino Vilties bendruomene. „Mums reikia stiprinti viltį, audžiančią visuomenės audinį“, kuris dėl gyvenimo saitų atpalaidavimo ir trūkinėjimo ją pradeda prarasti. „Mano brangios seserys, kelkite sau uždavinį skelbti, kad „viltis neapgauna“ (Rom 5,5). Tegul Nukryžiuotojo Viešpaties liūdesys, kuris užpildė Marijos sielą kryžiaus papėdėje, guodžia daugelio motinų ir tėvų širdis, kurios liūdnai verkia dėl savo vaikų priklausomybės narkotikams, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Savo tyliu ir pamaldžiu atsidavimu, iškalbingu tylėjimu, kurį Tėvas girdi, skelbkite meilės žinią, kuri nugali liūdesį, narkotikus ir mirtį. Skelbkite Jėzų Kristų, žmogų kaip mes, kuris kentėjo kaip mes, kuris prisiėmė mūsų nuodėmes, kad mus iš jų išvaduotų!“

Linkėjimas būti vilties ambasadoriais

Ryškų kristologinį bruožą turėjo ir popiežiaus Benedikto XVI kalba, pasakyta vėliau „Fazenda da Esperanca“ sporto aikštyne vykusiame emocijų kupiname susitikime su bendruomenės nariais, tarp kurių buvo besigydantieji ir jau pasveikę po reabilitacijos programos, savanoriai pagalbininkai ir aukotojai, šeimos su mažamečiais vaikais. Sutelkdamas dėmesį į tikėjimo klausimą Šventasis Tėvas norėjo aiškiai pabrėžti, kad jokia, kad ir kilni, veikimo programa – šiuo atveju kovos su narkomanija ir alkoholizmu – nebus visiškai sėkminga, jeigu neturės dvasinių pagrindų. Kiekvieno sprendimo garantija ir versmė yra Jėzus Kristus.

„Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo , o jis su manimi“ (Apr 3,20), – priminė Popiežius Apreiškimo knygos žodžius. Kreipdamasis į besigydančius jis pastebėjo, kad šis Jėzaus švelnus beldimas į širdis galbūt vyko per draugo ar kunigo paraginimus įsitraukti į Vilties bendruomenę, kad galėtų pajusti Dievo meilę. Per šią juos svetingai priėmusią instituciją narkotikų ir alkoholio sužeisti vaikinai ir merginos turi galimybę atgauti savo fizines ir dvasines jėgas, taip svarbias jiems ir dėl jų išgyvenančioms šeimoms. „Savo ruožtu visuomenė laukia iš jūsų šios brangios sveikatos dovanos skleidimo tarp savo draugų ir visų bendruomenės narių. Jūs turite būti vilties ambasadoriai“, – kvietė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė liūdną narkomanijos paplitimo statistiką Brazilijoje ir visoje Lotynų Amerikoje. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, per paskutinį dešimtmetį Brazilijoje gydymo kaina, susijusi su piktnaudžiavimu narkotikais, išaugo nuo 900 milijonų iki trijų milijardų dolerių. Per tą patį laikotarpį tarp visų AIDS ligonių dalis tų, kurie užsikrėtė per narkotikų leidimąsi, padidėjo nuo 2,5 iki 25 proc. „Todėl aš raginu narkotikų platintojus pamąstyti apie tą didelę žalą, kurią jie daro daugybei jaunų žmonių ir suaugusiems iš kiekvieno visuomenės sluoksnio: už tuos darbus jums reikės atsiskaityti Dievui. Negalima šitaip trypti žmogaus asmens orumo“, – perspėjo Benediktas XVI.

Jis dėkojo visiems bendradarbiams ir pagalbininkams Vilties bendruomenėje, apie kurių darbo efektyvumą rodo išgijusių žmonių sėkminga reintegracija į visuomenę. Šio darbo naudą taip pat patvirtina besigydančių „atsivertimas, Dievo atradimas ir aktyvus dalyvavimas Bažnyčios gyvenime. Juk nepakanka vien rūpintis tik kūnu, bet reikia puošti ir sielą brangiausiomis Dievo dovanomis, įgytomis per krikštą“. Šventasis Tėvas su ypatingu vertinimu taip pat paminėjo kitas institucijas, kurios rūpinasi alkoholikų ir narkomanų reabilitavimu, pirmiausia „Anoniminius alkoholikus“ ir „Anoniminius narkomanus“, taip pat blaivybės asociacijas, kurios „kilniai darbuojasi daugelyje vietų, gerindamos kitų gyvenimus“.

Popiežius Benediktas XVI jausmingai bendravo su Vilties bendruomenės nariais, kurių daugelis viešai paliudijo apie savo įsitraukimą į narkotikus nuo ankstyvos paauglystės, ir tik globa, draugystė, sustiprėjęs pasitikėjimas per tikėjimo atgavimą sugrąžino juos į tikrąjį gyvenimą. Kiekvieną iš šių liudytojų Šventasis Tėvas palaimindavo ir nuoširdžiai apkabindavo. Tarp jų buvo ne vien katalikai, bet taip pat stačiatikių ir liuteronų atstovai, tuo patvirtindami Vilties bendruomenės ekumeninį aspektą. Kai kurie jos nariai Popiežiui įteikė savo pagamintas dovanas. Iš viso Benediktas XVI „Vilties ūkyje“ užtruko beveik valandą ilgiau nei buvo numatyta programoje, ir tai rodo šios bendrystės išskirtinį jautrumą bei Popiežiaus artimo meilės liudijimą.

© 2007 „XXI amžius“