|
Kovotojų
atminimas nemarus
Donata VITKIENĖ
|
Konferencijai vadovauja LLA
valdybos pirmininkė Irena
Montvydaitė-Giedraitienė
ir pavaduotojas Albinas Klimas
|
Neseniai Rietavo Oginskių kultūros istorijos
muziejuje įvyko Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos
(LLAKRS) ataskaitinė konferencija, į kurią suvažiavo sąjungos nariai
iš visos Lietuvos. Buvo išklausyta valdybos primininkės I.Giedraitienės
metinė ataskaita, priimti nauji sąjungos nariai.
Lietuvos laisvės armija (LLA) pradėta kurti vokiečių
okupacijos metais 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje Kazio Veverskio
iniciatyva buvo įkurtas pirmasis štabas. Nuo pat įsikūrimo dienos
tai buvo karinė organizacija, pirmenybę teikianti ginkluotai kovai,
siekiant Lietuvos nepriklausomybės. LLA istorijoje galima išskirti
du laikotarpius: 1941 metų gruodis-1944-ųjų vasara (vokiečių okupacijos
metai) ir 1944-1946 metų pavasaris (antrosios sovietų okupacijos
metai). 1946 metų kovo mėnesį buvo sunaikintas Žemaičių legionas
(LLA padalinys), suimtas vienas iš paskutiniųjų LLA vadų Jonas Semaška-Liepa.
Partizaninis karas pasibaigė 1953 m. rugpjūčio 23 d. žuvus Žemaičių
apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui.
|
|
Partizanų
pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
Gintaras LUČINSKAS,
Alytaus apskrities A.Juozapavičiaus
šaulių rinktinės vado pavaduotojas
|
Alytaus jaunieji šauliai, dalyvavę
sukarinto kliūčių ruožo
ir virvės traukimo varžybose
|
Nuo prieškario laikų minimai Kariuomenės ir visuomenės
vienybės dienai prieš keletą metų priskirta dar viena funkcija
pagerbti Lietuvos partizanus ir Laisvės kovų dalyvius.
Gegužės 19 dieną visuomenei ir kariuomenei skirta
šventė prasidėjo alytiškių pamėgtoje vietoje Jaunimo parke.
Tylos minute buvo pagerbti žuvę už Tėvynės laisvę,
vėliau kariai atliko Garbės salves žuvusių partizanų garbei ir buvo
išneštos gėlės ant partizanų kapų memorialo Daugų gatvės kapinėse.
|
|
Mylėjęs
Lietuvą kaip didžiausias lietuvis
Baltoskandijos akademija, veikianti Panevėžyje
(vadovas filologijos daktaras Silvestras Gaižiūnas), nuolatinį
dėmesį skiria vienam didžiausių prieškario Lietuvos mokslo ir visuomenės
veikėjui Juozui Eretui (1896-1984). Turbūt ši kultūros institucija
yra padariusi daugiausiai, kad šio įžymaus vyro vardas neišbluktų
iš mūsų tautiečių atminties. J.Eretas nėra vienintelis svetimšalis,
pamilęs Lietuvą, su meile ir įkvėpimu dirbęs jos žmonių gerovei,
bet jis yra vienas ryškiausių, tai nenuginčijamas faktas.
|
|