Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kovotojų atminimas – nemarus

Donata VITKIENĖ

Konferencijai vadovauja LLA valdybos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė ir pavaduotojas Albinas Klimas

Neseniai Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje įvyko Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos (LLAKRS) ataskaitinė konferencija, į kurią suvažiavo sąjungos nariai iš visos Lietuvos. Buvo išklausyta valdybos primininkės I.Giedraitienės metinė ataskaita, priimti nauji sąjungos nariai.

Lietuvos laisvės armija (LLA) pradėta kurti vokiečių okupacijos metais – 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurtas pirmasis štabas. Nuo pat įsikūrimo dienos tai buvo karinė organizacija, pirmenybę teikianti ginkluotai kovai, siekiant Lietuvos nepriklausomybės. LLA istorijoje galima išskirti du laikotarpius: 1941 metų gruodis-1944-ųjų vasara (vokiečių okupacijos metai) ir 1944-1946 metų pavasaris (antrosios sovietų okupacijos metai). 1946 metų kovo mėnesį buvo sunaikintas Žemaičių legionas (LLA padalinys), suimtas vienas iš paskutiniųjų LLA vadų Jonas Semaška-Liepa. Partizaninis karas pasibaigė 1953 m. rugpjūčio 23 d. žuvus Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Gintaras LUČINSKAS,

Alytaus apskrities A.Juozapavičiaus
šaulių rinktinės vado pavaduotojas

Alytaus jaunieji šauliai, dalyvavę sukarinto kliūčių ruožo ir virvės traukimo varžybose

Nuo prieškario laikų minimai Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai prieš keletą metų priskirta dar viena funkcija – pagerbti Lietuvos partizanus ir Laisvės kovų dalyvius.

Gegužės 19 dieną visuomenei ir kariuomenei skirta šventė prasidėjo alytiškių pamėgtoje vietoje – Jaunimo parke.

Tylos minute buvo pagerbti žuvę už Tėvynės laisvę, vėliau kariai atliko Garbės salves žuvusių partizanų garbei ir buvo išneštos gėlės ant partizanų kapų memorialo Daugų gatvės kapinėse.

Mylėjęs Lietuvą kaip didžiausias lietuvis

Baltoskandijos akademija, veikianti Panevėžyje (vadovas – filologijos daktaras Silvestras Gaižiūnas), nuolatinį dėmesį skiria vienam didžiausių prieškario Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjui Juozui Eretui (1896-1984). Turbūt ši kultūros institucija yra padariusi daugiausiai, kad šio įžymaus vyro vardas neišbluktų iš mūsų tautiečių atminties. J.Eretas nėra vienintelis svetimšalis, pamilęs Lietuvą, su meile ir įkvėpimu dirbęs jos žmonių gerovei, bet jis yra vienas ryškiausių, tai – nenuginčijamas faktas.