Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Saugumo departamentas išgyvena sunkią krizę

Buvęs ilgametis VSD pareigūnas Imantas Melianas teigia, jog Saugumo departamentui reikalingos kardinalios reformos. Mechaniškai pakeitus vadovus, padėtis pagrindinėje lietuviškoje slaptojoje tarnyboje nepagerės nė per nago juodymą Gintaro VISOCKO nuotrauka

Šiandien akivaizdu, kad susikompromitavęs VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius bus pašalintas iš įtakingo posto. Tačiau ar naujasis kandidatas sugebės įvesti tvarką pagrindinėje slaptojoje Lietuvos tarnyboje? Ar naujasis VSD vadovas sugebės pažaboti Rusijos įtaką? Ko trūksta lietuviškoms slaptosioms tarnyboms – profesionalumo, sąžiningumo, principingumo, patriotiškumo? Į tokius klausimus vienu ypu neatsakysi. Vieno recepto čia negali būti. Todėl šį klausimą žadame pateikti daugeliui politikų ir specialistų.

Maironio sodelyje paukščiai čiulbesiu pritarė poetams

Vladas VAITKEVIČIUS

Poezijos pavasario 2007 laureatas Vytautas Rubavičius Zenono BALTRUŠIO nuotraukos

43-iasis tarptautinis poezijos festivalis, gegužės 13-ąją atidarytas Vilniaus Vingio parko VU Botanikos sode ir aprėpęs visą Lietuvą (100 renginių), tuoj pat peržengė šalies sienas ir malonia šiluma padvelkė Dubline, Kaliningrado srityje, apsilankė prūsų ir jotvingių pilyje Šilainėje, Punske, Seinuose, o gegužės 25-ąją poetų balsai, susilieję su paukštelių čiulbėjimu, džiugino poezijos pasiilgusių klausytojų širdis Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje Kaune.

Poezijos pavasaris 2007 Paberžėje

Neformalūs skaitymai Poezijos pavasaris 2007 dalyviams. Kalba Paberžės klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius Ramutės Šukienės nuotrauka

Gegužės 19 dieną, šeštadienį, pamaldomis už meno kūrėjus (paminint mirusius Jurgą, Mantą-„Šamaną“, Remį, Vandį ir kitus) prasidėjo tarptautinio festivalio Poezijos pavasaris 2007 stotelė Kėdainių ir Panevėžio rajonų sandūroje – Paberžės sakraliniame ansamblyje prie Liaudės upės. Pristatytas gražus ir neplonas šiųmetis „Poezijos pavasario“ almanachas „Prigimties pavidalai“ (leido „Vaga“, sudarytojas rašytojas Valdas Daškevičius, redaktorė Janina Riškutė).

Pražydinto vėjo trapumas

Benjaminas ŽULYS

Kūrybinėje popietėje L.Navickaitės kūrybą skaito aktorė Liucija Zorūbaitė, greta – poetas Vladas Vaitkevičius ir knygos „Pražydinti vėją“ autorė Lina Navickaitė

Į poeziją žmonės ateina įvairiais keliais. Dažnas tame atėjime įžvelgia likimą, gyvenimą, visą aplinką regi, jaučia kitaip negu šalia ar toliau esantysis. Raiškiu eilėraščio posmu, miniatiūra, epigrama jis jautriai pasako tai, kas jaudina, skatina atidžiau pažvelgti į savo bei kitų būtį, paukštį, medį, gėlės žiedą. Toks žvilgsnis, gebėjimas regėti, jausti ir perteikti baltame popieriaus lape – tai lemties dovana, skirta mūzos išrinktiesiems.

Akademikas žavėjo savo išmintimi

Bronius VERTELKA

Akademikas Zigmas Zinkevičius Ustronėje

Per maždaug dvi valandas trukusį susitikimą su akademiku Zigmu Zinkevičiumi pasaulinio garso mokslininkas nė karto nežvilgtelėjo į savo užrašus, bet pasitikėjo savo atmintimi (jam eina 83-ieji). Daugybę žinių iš lituanistikos mokslo suteikęs renginys vyko Juozo Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejuje antrąjį gegužės šeštadienį.

Pasakodamas apie savo darbus, vilnietis kalbėjo, jog knygą „Lietuvių tautos kilmė“ parašė prieš 30 metų. O knygą „Tautos kilmė“ rengė jau su archeologu prof. Aleksiejumi Luchtanu ir antropologu Gintautu Čėsniu. Pirmiausia ji pasirodė anglų ir vokiečių, o vėliau – ir italų kalbomis.

Spindėjusi savo siela

Bronius VERTELKA

Su aktorės Unės Babickaitės – Graičiūnienės testamentu supažindino vilnietė Romana Brogienė

Aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės 110-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje gegužės 8-ąją. Jį organizavo viešoji biblioteka ir Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė pasakojo, jog jų muziejuje saugoma apie 1500 eksponatų kolekcija iš aktorės U.Babickaitės- Greičiūnienės palikimo. Ji įvertinta 300 tūkstančių litų, tačiau tikrąją jos vertę būtų sunku nustatyti. Nemažai eksponatų muziejui dovanojo Linas Broga. Išgirdęs aktorę skaitant vieną rusų poeto A.Bloko kūrinį, jis buvo tiesiog sužavėtas. Nuo to laiko vyriškis tapo lyg jos angelas. „Jeigu būtų mano valia, aš aktorę įvertinčiau aukštu Lietuvos apdovanojimu“, – taip atsiliepė apie aktorės, mokėjusios penkias kalbas, talentą muziejaus vadovė R.Lopienė.

Susitikimas su vaikų rašytoju

Rašytojas Vytautas Račickas (kairėje) Knygų šventėje Troškūnuose

Gegužės mėnesį, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, troškūniečiai savo mokykloje kasmet rengia įvairias šventes ir akcijas. Šįmet vėl aktyviai dalyvavome įvairiuose kūrybiniuose konkursuose, daug rašėme į spaudą, minėjome tėviškėno rašytojo K.Inčiūros 100-metį. Neseniai mokykloje lankėsi iš Troškūnų kilusi poetė R.Polikevičiūtė-Karnišauskienė, kuri į susitikimą su pirmokėliais atsinešė ir jiems padovanojo su jų nuotrauka išspausdintas eilėraščių knygeles.

Susitikimų savaitė bibliotekoje

Laima MACYTĖ

Literatų klubo pirmininkė Aldona Januševičienė džiaugiasi Antano Stančiko kūrybiniu pavasariu R.Petriko nuotrauka

Septintąją Nacionalinę bibliotekų savaitę Radviliškyje (balandžio 23-30 dienomis) galima pavadinti susitikimų savaite. Balandžio 23 dieną rajono ir miesto Viešosios bibliotekos bibliotekininkės susitiko su Radviliškio rajono meru Antanu Čepononiu bei Tarybos nariais ir aptarė bibliotekų veiklos klausimus. Geriausioms specialistėms buvo įteikti padėkos raštai. Radviliškio rajono mero padėkos raštais apdovanotos šios Viešosios bibliotekos specialistės: Gražionių filialo vyr. bibliotekininkė Ona Bartkevičienė, Daugėlaičių filialo vyr. bibliotekininkė Nijolė Mėžinienė, Grinkiškio filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Dauknienė, Komplektavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Birutė Vaičiulienė, Vaikų literatūros skyriaus vedėja Nijolė Pakštienė, Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Ramutė Zavatskienė.

Etnografiniai vaizdai, 3

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Bažnyčios hierarchai į atlaidus atvyksta ir žirgais kinkytose bričkose

Atlaidai

Kas vaikystėje pajautė svaiginančią atlaidų aurą, tas visą gyvenimą puikiai atmins šį vaizdinį kaip nepakartojamą švenčių ir apeigų būsmą, kaip sakralizuotos tikrovės atspindį.

Atlaidų prasmė – tai didingas šventadieninis paveikslas, nutapytas geromis rankomis, tyra širdimi ir atvira siela. Kuo labiau žvelgsime į praeitį, tuo didingiau atrodo atlaidų panorama, kasdienybės priešprieša.

Kovotojų atminimas – nemarus

Donata VITKIENĖ

Konferencijai vadovauja LLA valdybos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė ir pavaduotojas Albinas Klimas

Neseniai Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje įvyko Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos (LLAKRS) ataskaitinė konferencija, į kurią suvažiavo sąjungos nariai iš visos Lietuvos. Buvo išklausyta valdybos primininkės I.Giedraitienės metinė ataskaita, priimti nauji sąjungos nariai.

Lietuvos laisvės armija (LLA) pradėta kurti vokiečių okupacijos metais – 1941 metų gruodžio mėnesį Vilniuje Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurtas pirmasis štabas. Nuo pat įsikūrimo dienos tai buvo karinė organizacija, pirmenybę teikianti ginkluotai kovai, siekiant Lietuvos nepriklausomybės. LLA istorijoje galima išskirti du laikotarpius: 1941 metų gruodis-1944-ųjų vasara (vokiečių okupacijos metai) ir 1944-1946 metų pavasaris (antrosios sovietų okupacijos metai). 1946 metų kovo mėnesį buvo sunaikintas Žemaičių legionas (LLA padalinys), suimtas vienas iš paskutiniųjų LLA vadų Jonas Semaška-Liepa. Partizaninis karas pasibaigė 1953 m. rugpjūčio 23 d. žuvus Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Gintaras LUČINSKAS,

Alytaus apskrities A.Juozapavičiaus
šaulių rinktinės vado pavaduotojas

Alytaus jaunieji šauliai, dalyvavę sukarinto kliūčių ruožo ir virvės traukimo varžybose

Nuo prieškario laikų minimai Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai prieš keletą metų priskirta dar viena funkcija – pagerbti Lietuvos partizanus ir Laisvės kovų dalyvius.

Gegužės 19 dieną visuomenei ir kariuomenei skirta šventė prasidėjo alytiškių pamėgtoje vietoje – Jaunimo parke.

Tylos minute buvo pagerbti žuvę už Tėvynės laisvę, vėliau kariai atliko Garbės salves žuvusių partizanų garbei ir buvo išneštos gėlės ant partizanų kapų memorialo Daugų gatvės kapinėse.

Dvigubi standartai

Prieš gėjų paradą Maskvoje protestuoja Rusijos ultradešnieji

Šiomis dienomis sukako 14 metų, kai buvo panaikintas Sovietų Sąjungoje galiojęs įstatymas, pagal kurį homoseksualai buvo sodinami į lagerius. Ta proga homoseksualų teisių gynėjai, nepaisant Maskvos mero Jurijaus Lužkovo draudimo, bandė surengti demonstraciją. Keli šimtai homoseksualų, taip pat daugybė Maskvoje akredituotų užsienio valstybių žurnalistų išėjo į vieną Maskvos aikščių. Buvo skelbiama, kad demonstracijos vietą prižiūrės daugybė milicininkų ir omonininkų, atgabentų net iš Pamaskvės miestų.

Maskvos patriarchato kanoninė bendrystė su emigrantais

Mindaugas BUIKA

Maskvos patriarchato ir Užsienio Bažnyčios suvienijimo iškilmės pagrindiniai dalyviai

Katalikai sveikina susivienijimą

Kaip jau buvo pranešta, Rusijos Katalikų Bažnyčios svarbiausias hierarchas Maskvos arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius teigiamai įvertino Rusijos Užsienio Stačiatikių Bažnyčios susivienijimą su Maskvos patriarchatu po 80 metų trukusios schizmos. Laiške, pasiųstame Rusijos Stačiatikių Bažnyčios dvasiniam vadovui Maskvos patriarchui Aleksijui II, arkivyskupas T.Kondrusievičius pažymėjo, kad užglaistymas pasidalijimų tarp krikščionių „visada reiškia meilės triumfą, kuri viską nugali“. Tai taip pat yra tiesioginis liudijimas paklūstant Kristaus įsakymui, „kad visi būtų viena“, kuris yra geras pavyzdys ne tik krikščionims ir ne tik tikintiesiems“.

Pasistumdymai

Petras KATINAS

Visas būrys ambicijomis pertekusių moteriškių susipešė, kuriai gi reikia vadovauti viešajai įstaigai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Lietuvos sostinei Europos kultūros sostinės statusas buvo suteiktas prieš porą metų. Šiuo statusu Vilnius 2009-aisiais dalysis kartu su Austrijos miestu Lincu. Šio projekto direktorė G.Kabašinskienė susilaukė labai griežtos kritikos iš savo pavaldinės projekto vykdomosios direktorės R.Vanagaitės. Matyt, dėl užsienietiško skambesio ir solidumo.