Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pražydinto vėjo trapumas

Benjaminas ŽULYS

Kūrybinėje popietėje L.Navickaitės kūrybą skaito aktorė Liucija Zorūbaitė, greta – poetas Vladas Vaitkevičius ir knygos „Pražydinti vėją“ autorė Lina Navickaitė

Į poeziją žmonės ateina įvairiais keliais. Dažnas tame atėjime įžvelgia likimą, gyvenimą, visą aplinką regi, jaučia kitaip negu šalia ar toliau esantysis. Raiškiu eilėraščio posmu, miniatiūra, epigrama jis jautriai pasako tai, kas jaudina, skatina atidžiau pažvelgti į savo bei kitų būtį, paukštį, medį, gėlės žiedą. Toks žvilgsnis, gebėjimas regėti, jausti ir perteikti baltame popieriaus lape – tai lemties dovana, skirta mūzos išrinktiesiems.

Maždaug tokios nuotaikos gegužės 10-ąją vyravo Kauno „Aušros“ bibliotekoje įvykusiose poetės Linos Navickaitės miniatiūrų ir eilėraščių knygos „Pražydinti vėją“ sutiktuvėse. Knygą poezijos mylėtojams pristatė bibliotekos vedėja Regina Markevičienė.

Susitikime buvo kalbėta apie knygoje išreikštą laiko, gamtos, žmogaus ir būties trapumą, gilumines jų sąsajas. Tai pagavi, nesunkiai suvokiama filosofija, kurios gelmėse išsitenka visa, kas jaudina, žavi ar kelia sielos skaudulį. Poetės miniatiūros, kaip susitikime jos literatūrinėje popietėje sakė aktorė Liucija Zorūbaitė, kiti poetės gerbėjai, tiesiog pribloškiančios – tiek jose išminties, jautrumo, meninių pastebėjimų. Aktorė iš pradžių ketino nesiplėsti, paskaityti vieną kitą miniatiūrą, tačiau negalėjo susilaikyti, ir toliau miniatiūra keitė miniatiūrą ar eilėraštį. Atlikėjos įsitikinimu, tokią kūrybą reikia skaityti atsitvėrus nuo išorinio pasaulio, visiškoje tyloje, tada ji bus dar įtaigesnė.

Savo poezijos paskaitė ir pati poetė, nesureikšmindama savo kūrybos, o žvilgsnį labiau kreipdama į tuos žmones, kurie jai padėjo ateiti į tos poezijos erdves.

Rašyti eiles Lina pradėjo dar vaikystėje, apie 1982 metus. Šį mergaitės polinkį pirmiausia pastebėjo Palemono vidurinės mokyklos, kur ji mokėsi, lietuvių kalbos mokytoja Danutė Marcinkevičienė ir skatino jaunąją poetę toliau rašyti. Ypač didelę įtaką jai turėjo teta, lituanistė, vienuolė Albina Navickaitė. Ji tikėjosi ir labai laukė Linos pirmosios poezijos knygelės, bet jai nebuvo lemta to sulaukti – dabar ji Aukštybėse džiaugiasi regėdama Linos kūrybos vaisius.

„Pražydinti vėją“ – jau antroji L.Navickaitės knyga. Anksčiau ji išleido eiliuotą kalėdinę pasaką „Auksinis miestas“. Beje, L.Navickaitė-Greičiuvienė vienu metu dirbo ir mūsų laikraštyje „XXI amžius“, jame buvo publikuotos poetės eilės. Susitikime su Lina dalyvavęs leidyklos „Naujasis amžius“, kuriam priklauso ir „XXI amžius“ , redaktorius poetas (išleidęs šešias poezijos knygas) Vladas Vaitkevičius irgi yra „prikišęs nagus“ prie L.Navickaitės kūrybos sklaidos. Prieš kurį laiką paskaitęs jos eiles bei miniatiūras, jis patarė poetei savo kūrybos nunešti Kauno kultūros ir meno savaitraščio Lietuvai „Nemunas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojui Donaldui Kajokui. Šiam patiko Linos kūryba, ir ji buvo išspausdinta. Neabejotina, kad tai poetę paskatino toliau kurti, tobulėti. Tad poetę su Vladu sieja artima kūrybinė bičiulystė. Lina su dėkingumu prisiminė nesavanaudišką Vlado moralinę paspirtį kopiant į kūrybos aukštumas. Šviesų padėkos žodį poetė tarė ir knygos „Pražydinti vėją“ iliustruotojui fotomenininkui Vytui Šlekaičiui.

Dabar L.Navickaitė dirba jos knygą išleidusioje leidykloje „Kalendorius“ vyriausiąja redaktore (ji Vilniaus universitete yra įgijusi lietuvių filologijos specialybę). Leidyklos direktorius Aurelijus Noruševičius ne tik džiaugiasi Linos kūrybine sėkme, bet ir stebisi, kad, būdama labai užsiėmusi tiesioginiame darbe, ji randa laiko ir kūrybai. Aišku, tai pašaukimas, nenumaldomas noras kurti. Anot poetės, „kažkas supynė lange užsižaidusį saulės spindulį, voratinklio giją ir mano mintį...“

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“