Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Akademikas žavėjo savo išmintimi

Bronius VERTELKA

Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys (kairėje) šnekučiuojasi su rajono tarybos nariais konservatoriais – gydytoja Violeta Grigiene ir J.Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus direktoriumi Audriumi Daukša

Akademikas Zigmas Zinkevičius Ustronėje

Susitikti su akademiku atvyko ir dviračiais iš Panevėžio

Per maždaug dvi valandas trukusį susitikimą su akademiku Zigmu Zinkevičiumi pasaulinio garso mokslininkas nė karto nežvilgtelėjo į savo užrašus, bet pasitikėjo savo atmintimi (jam eina 83-ieji). Daugybę žinių iš lituanistikos mokslo suteikęs renginys vyko Juozo Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejuje antrąjį gegužės šeštadienį.

Pasakodamas apie savo darbus, vilnietis kalbėjo, jog knygą „Lietuvių tautos kilmė“ parašė prieš 30 metų. O knygą „Tautos kilmė“ rengė jau su archeologu prof. Aleksiejumi Luchtanu ir antropologu Gintautu Čėsniu. Pirmiausia ji pasirodė anglų ir vokiečių, o vėliau – ir italų kalbomis.

Garbingas svečias aiškino, kad lietuviai yra baltų kilmės. Baltai buvo sėslūs gyventojai, užsiėmė žemdirbyste ir gyvulių auginimu. Baltų teritorija prasidėjo nuo Baltijos jūros, jos būta net už Maskvos, siekė Kijevą, Černigovą, Varšuvą ir vėl baigėsi ties Baltijos jūra. Pati lietuvių tauta galutinai susiformavo pirmojo tūkstantmečio viduryje po Kristaus.

Žemaitijos kilmę akademikas aiškino taip: pirmą kartą toks terminas buvo pavartotas 1215 metais, Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui rašant laišką Romos imperatoriui Zigmantui. Jame nurodoma, kad žemaičiai yra tie patys lietuviai, turi tokius pat papročius, tik gyvena žemumose. Aukštaitija, nors jos ribas sunkoka apibrėžti, yra aukštumose (Vilnius, Ašmena). Suvalkija – tai naujas vietovės pavadinimas. Jis atsirado XIX a. pabaigoje, ten susikūrus Suvalkų gubernijai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ji buvo vadinama Užnemune.

Svečias mielai atsakinėjo į kaip iš gausybės rago pasipylusius klausimus. Aiškino įvairių baltiškų žodžių kilmę. Paklaustas, kokios ateities galimybės tiriant lingvistiką, akademikas sakė, jog kalbininkai žino tik jos tūkstančių metų istoriją, todėl tokiems tyrinėjimams galo ir krašto nematyti.

Pats akademikas dabar užsiima asmenvardžių tyrinėjimu. Čia netgi kompiuteris mokslininkui niekuo negali padėti.

Ustronė, Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“