|
Moterys ir laisvė
Istorikai gal atsakys į klausimą, kada ir kaip moterų įtaka peraugo į kovą už žmonijos laisvę. Tuo tarpu tenka remtis istorinėmis nuotrupomis. Matyt, tai vyravo jau europinės civilizacijos pradžioje. Yra užsilikęs senovės graikų motinos įspėjimas į kovą išeinančiam sūnui: Sugrįžk su skydu arba ant skydo. Su skydu nugalėtojas. Ant skydo bendražygių parneštas kaip garbingai žuvęs karys. Panašiai elgėsi ir į girią sūnus išleidusios Lietuvos partizanų motinos.
Ne be pagrindo moters figūra vyravo Prancūzijos revoliucijos vaizduose. Ji vėl pasirodė Kinijos studentų masinėje demonstracijoje Tiananmenio aikštėje. Ji dėvėjo tą pačią Paryžiaus revoliucijos kepuraitę, tik su pridėtu JAV Laisvės statulos žibintu iškeltoje rankoje. Tas įvykis buvo klaidingai suprastas Vakaruose kaip demonstracija už demokratiją. Iš tikrųjų ten buvo demonstruojama už pagerintą socializmą. Raudonieji Kinijos vadai tada nepakentė jokių komunizmo pagerinimų. Dabar ir kinai, ir raudonieji europiečiai išgudrėjo, pramoko komunizmo įvaizdžio dailinimo meno.
Tad, kaip matėme, JAV laisvei atstovavo moters statula. Ir Lietuvoje ją išreiškė moteris su vėliava. Tik palyginkime: vietoje šviesos žibinto JAV statulos rankoje moterį švietėją čia vaizduoja skulptoriaus Petro Rimšos Lietuvos mokykla. Joje motina prie ratelio, rankoje laiko knygą. Mūsų dvasinio, tautinio, valstybinio ar politinio švietimo istorija dėl gubernatoriaus Muravjovo ir kitų panašių svetimų pakalikų despotiškos veiklos gerokai skiriasi nuo bet kurios Europos tautos istorijos. Ir šiandienėje Nepriklausomoje Lietuvoje tautos švietėja moteris susiduria net su atvirkštine graždanka. Spaudos draudimo metu Maskva bruko graždanką raštą lietuvių kalba, bet rusų raidynu. Šiandien dažnai jaunimą (ir net senimą!) nuveda į klystkelius atvirkštinė graždanka. Tą graždanką, mums nesiginant, tautai bruka lietuvių kalba ir raidynu pridengta Maskvos ir Vakarų globalistų antitautinės, antikrikščioniškos, antimoralios kosmopolitinės dvasios spauda ir eteris.
Nors iškilęs aiškus pavojus tautos išlikimui, visuomeninės, akademinės, politinės ir net dvasinės srities intelektualai ir inteligentai, šių dienų bajorai, vyrai, dauguma nevyriškai snaudžia parimę ant savireikšmės tvoros mietų. Laimė, Lietuvos moterys išeina į dvasinės kovos frontų pirmąsias linijas. Yra pavienių ir susibūrusių pasiaukojusių kovotojų mokyklose, parapijose, visuomeninėse organizacijose, mažojoje spaudoje. Jos meta pirštinę korumpuotoms graždankinėms valdžios sritims ir didžiajai spaudai. Į politinę kovą išeina plačiau žinomos organizacijos ir judėjimai. Tarp jų ir moterų grupuotės.
Tarp moterų organizacijų išskirtina yra Lietuvos moterų lyga. Nepaprastai veiklią spaudoje, nenutilstančią patriotizmo žadintoją Lygos vadovę prof. Oną Voverienę dėl ne vieno aiškaus vyrų šaukimo į kovą ne kartą esu pavadinęs Lietuviška Orleano mergele. Atsigręžus į JAV, kur moterys suka veik visus politinių partijų ir visuomeninių organizacijų ratelius, Lietuvos moterų lyga prilygsta Eagle Forum Erelio, JAV simbolio, forumui, kuris yra šeimų orumo ir patriotinio švietimo variklis. Tik tenai tokia veikla pasižymi ir provincijos skyriai, nepalikdami viso tautos žadinimo darbo vadovybei.
Tikriausiai ir Lietuvoje kiekviename Lygos skyriuje yra pakankamai talentingų moterų, kurios galėtų sustiprinti Lygos vadovybės veiklą, padauginant ją skyrių skaičiaus daugikliu. Taip, kiek matoma, Vilniuje tai atlieka veiklos judintoja Lidija Veličkaitė su savo talkininkėmis. Žinoma, moterų veikla dar sustiprėtų, jei vadovybė galėtų skirti laiko ir energijos naujiems skyriams steigti.
Deja, ta pačia sloga, tik daugiausia centro čiaudėjimu, serga ir daugelis kitų organizacijų. Ypač į akis krenta katalikų parapijiečių nesusiorganizavimas keliant tautos moralę, Bažnyčią ginant nuo organizuotų šmeižtų ir remiant krikščioniškų ir tautinių pažiūrų politikus. Popiežius Benediktas XVI jau ne kartą ragino katalikus veikti. Nejaugi parapijiečiai lauks, kol pats Popiežius aplankys Lietuvos parapijas ir suorganizuos pradžiai bent trijų ar penkių parapijiečių komitetus? Moterys galėtų parodyti parapijos vyrams pavyzdį, sudaryti parapijos veiklos branduolius. Tada komunistai, ateistai ir organizuoti moralės griovėjai pagaliau sužinotų, jog Lietuvoje yra intelektualinę sąžinę turinčių paprastų katalikų, o ne vien tik vyskupų.
Į vyskupų kad ir stipriausius pareiškimus antireliginiams ir dažniausiai prieš tautos dvasinę laisvę nusistačiusiems spaudos ir eterio biurokratams lengva nekreipti dėmesio, ypač kai už tų pareiškimų nėra stiprių veikėjų balsų parapijose. Tad Lietuvos moterims darbų tikrai nestinga. Pasitelkusios tautos darbams vyrus, moterys pajudins žemę.
Vilius BRAŽĖNAS
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|