Atnaujintas 2007 liepos 11 d.
Nr.53
(1550)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Kodėl teisėjai gina čekisto ir KGB agentės teises?

Algirdas ENDRIUKAITIS

Birželio 20 dieną Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs Kauno apygardos teismo teisėjų Antano Burdulio ir Birutės Bobrel sprendimus, pripažino nukentėjusiajai M.Astrauskaitei-Bikuličienei moralinės žalos atlyginimą dėl jos tėvo ir dėdės partizanų Jono ir Antano Astrauskų nužudymo.

Toje veikoje KGB papulkininkis V.Vasiliauskas ir KGB agentė M.Žukaitienė buvo pripažinti kaltais. Nukentėjusioji ne kartą teisme pareiškė, kad atsisakytų visų pretenzijų, jeigu jie parodytų, kur yra nužudytųjų palaikai. V.Vasiliauskas aiškina, kad nežinąs. 1953 metais jis buvo Šakių rajono stribų štabo viršininkas ir tvirtina, kad kūnus kažkur padėjo stribai. Suprantama, be jo žinios pagal pavaldumą stribai nieko savarankiškai negalėjo daryti. Šis čekistas yra surašęs partizanų kūnų atpažinimo aktus, todėl pagal veikusią tvarką jis privalėjo tuos kūnus savo atsakomybe kažkur slaptai padėti, kad kas nors jų nerastų. Tai buvo paslaptis, kaip ir Tuskulėnų aukų. Tuomet partizanų žūtys jau buvo retos, ir manyti, kad bent jau visi čekistai apie kūnų padėjimo vietą tarpusavyje nekalbėjo, nesitarė ir nežinojo, yra neįsivaizduojama.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija