Kodėl
teisėjai gina čekisto ir KGB agentės teises?
Algirdas ENDRIUKAITIS
Birželio 20 dieną Lietuvos apeliacinis teismas,
panaikinęs Kauno apygardos teismo teisėjų Antano Burdulio ir Birutės
Bobrel sprendimus, pripažino nukentėjusiajai M.Astrauskaitei-Bikuličienei
moralinės žalos atlyginimą dėl jos tėvo ir dėdės partizanų Jono
ir Antano Astrauskų nužudymo.
Toje veikoje KGB papulkininkis V.Vasiliauskas
ir KGB agentė M.Žukaitienė buvo pripažinti kaltais. Nukentėjusioji
ne kartą teisme pareiškė, kad atsisakytų visų pretenzijų, jeigu
jie parodytų, kur yra nužudytųjų palaikai. V.Vasiliauskas aiškina,
kad nežinąs. 1953 metais jis buvo Šakių rajono stribų štabo viršininkas
ir tvirtina, kad kūnus kažkur padėjo stribai. Suprantama, be jo
žinios pagal pavaldumą stribai nieko savarankiškai negalėjo daryti.
Šis čekistas yra surašęs partizanų kūnų atpažinimo aktus, todėl
pagal veikusią tvarką jis privalėjo tuos kūnus savo atsakomybe kažkur
slaptai padėti, kad kas nors jų nerastų. Tai buvo paslaptis, kaip
ir Tuskulėnų aukų. Tuomet partizanų žūtys jau buvo retos, ir manyti,
kad bent jau visi čekistai apie kūnų padėjimo vietą tarpusavyje
nekalbėjo, nesitarė ir nežinojo, yra neįsivaizduojama.
|