Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Valstybė
    ir bažnyčia
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius rūpinasi kenčiančiais katalikais

Mindaugas Buika

Net ir sunkiomis persekiojimo sąlygomis Kinijos katalikai liko ištikimi savo tikėjimui

Pabrėžiamas vienybės ir susitaikymo poreikis

Rūpindamasis komunistų valdomos Kinijos Liaudies Respublikos diskriminuojamų katalikų gerove, popiežius Benediktas XVI paskelbė laišką Bažnyčios Kinijoje nariams, pabrėždamas jų vienybės ir susitaikymo poreikį siekiant religijos laisvės. Kaip žinoma, nuo ateistinio režimo įsigalėjimo kontinentinėje Kinijoje XX a. viduryje patyrusi didžiulius persekiojimus ir netektis, dabar dvylika milijonų turinti vietos katalikų bendruomenė faktiškai yra padalyta į dvi dalis – valdžios kontroliuojamą „patriotinę Bažnyčią“ (Kinijos katalikų patriotinę asociaciją) ir Šventajam Sostui ištikimą Katalikų Bažnyčią, priverstą veikti pogrindžio sąlygomis.

Šveicarijoje pagerbtas Maironis

Aldona Ruseckaitė

Šventina kan. Remigijus Saunorius

Birželio 28 dieną minėjome poeto, profesoriaus, rektoriaus, prelato Jono Mačiulio-Maironio mirties 75-ąsias, o lapkričio 2 dieną žymėsime 145-ąsias gimimo metines. Taip pat reikia pažymėti, kad prieš šimtą metų poetas Šveicarijoje užbaigė savo poemą „Jaunoji Lietuva“.

Tyrinėdami Maironio kūrybą, biografiją, laiškus galime teigti, jog viena mėgstamiausių vietų pasaulyje poetui buvo Šveicarija ir būtent katalikiškasis Liucernos kantonas. 1899 m. vasario 16 d. laiške poetui kunigui A.Jakštui – Dambrauskui Maironis rašė: Ketinu ant kokio pusantro mėnesio pailsėti Šveicarijoje ant krašto ežero Keturių kantonų, kur jau du kartu buvau ir kur maloniaus (gėrėjausi – A.R.) tarp gamtos grožybių. Vadinasi, Maironis į Šveicariją galėjo pirmąsyk nukeliauti apie 1894 metus, nes eilėraštis Rigi Kulm išspausdintas pirmą kartą 1895 metais, eilėraštis Vakaras ant Keturių kantonų ežero pirmąkart publikuotas 1904-aisiais. Kadangi 1907 metais jis Šveicarijoje užbaigė poemą Jaunoji Lietuva, tad keli

Dainuodami lietuviai tampa artimesni, dvasiškai šiltesni

Šokių dienos Kaune akimirka Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Liepos 5 dieną, ketvirtadienį, prezidentas Valdas Adamkus priėmė Dainų šventės „Būties ratu“ organizatorius ir rėmėjus. S.Daukanto aikštėje įvyko oficiali šventės atidarymo ceremonija. Prezidentas pasveikino šventės dalyvius bei svečius, atvykusius iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.

„Dainuodami lietuviai tampa artimesni, atlaidesni, dvasiškai šiltesni ir labiau pasitikintys šalia esančiu žmogumi. Tikriausiai čia ir glūdi mažas tautos kūrybos stebuklas, kurį Justinas Marcinkevičius pavadino ,,žmogiškumo laužu“, ištisus dešimtmečius šildančiu Lietuvos žmones“, – sakė šalies vadovas, kreipdamasis į susirinkusiuosius.

Derybos dėl kolonos

Rūta AVERKIENĖ

Lietuvos-Lenkijos prezidentų konsultacinio komiteto nariai Varėnoje

Derybos dėl kolonos žuvusiems lenkų kariams Varėnoje atstatymo tęsiasi. Ši kolona buvo nugriauta 2005 m. rugpjūčio 10 d. Tuo tikslu birželio 27 dieną Varėnoje lankėsi Lietuvos-Lenkijos prezidentų konsultacinio komiteto nariai. Jie išklausė rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko nuomonę dėl paminklo atstatymo, lankėsi Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje, kur iki nugriovimo stovėjo apirusi betoninė kolona, padėjo gėlių vainikus ant Varėnos miesto kapinėse perlaidotų lenkų karių kapų.

Varšuvos simfoninis orkestras Kaune

Pirmąkart Lietuvoje koncertavo Nikola Paganinio smuikininkų konkurso laureatas Mariušas Patyra – naujoji Lenkijos muzikos žvaigždė

Pirmą kartą Lietuvoje, o kartu Kaune lankėsi Varšuvos filharmonijos simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Antonis Vit). Taip pat pirmą kartą Lietuvoje ir Kaune pasirodė 2001 metų tarptautinio smuikininkų Nikola Paganinio konkurso gimtajame jo mieste Genujoje laureatas Mariušas Patyra (Mariusz Patyra).

Koncertas vyko Vytauto Didžiojo universiteto salėje birželio 18 dieną, pirmadienį, tačiau salė nebuvo tuščia, nes publika žinojo, kad Lenkija turi kelių šimtų metų simfoninės muzikos orkestrų tradicijas, taip pat aukštą muzikinės kultūros lygį. Pasiklausyti Varšuvos simfoninio orkestro grojimo magėjo ne vienam muzikos profesionalui.

Koncertų kaleidoskopas

L.Beršteino muzikos melodijas puikiai atliko (iš kairės) Aleksandras Dunis (gitara), amerikietė Lana Gordon, Vytautas Labutis (saksofonas), Arvydas Jofė (mušamieji), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir dirigentas, pianistas Donaldas Chanas (JAV)

Įsibėgėja tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis. Su didžiuliu pasisekimu VDU didžiojoje salėje vyko Leonardo Beršteino miuziklo „Vest Saido istorija“ koncertinės versijos ir kitų kompozitoriaus miuziklų melodijų pynių koncertas. Pirmoje dalyje JAV jaunimo vokalo dievaitė Lana Gordon bei kompozitorius, dirigentas, pianistas virtuozas Donaldas Chanas (Donald Chan), kuriems puikiai talkino Eugenijus Kanevičius (kontrabosas), Arvydas Jofė (mušamieji), Aleksandras Dunis (gitara), Vytautas Labutis (saksofonas), sužavėjo publiką. Lietuvos atstovai parodė amerikiečiams ir publikai, kad puikiai išmano muzikos atlikimo meną, sugeba groti.

Atokvėpio sulaukus

Petras Katinas

Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse paskutiniuosius visuomenės pasitikėjimo trupinius baigiantys išbarstyti lietuvių tautos išrinktieji išsiskirstė atostogų. Vieni lepinsis Ispanijos saulėje ar Kanarų salose, kiti gal net į Afriką patrauks egzotiškų žvėrių medžioti. Na, o prieš išsiskirstant įvyko nedidelis nesusipratimas. Praėjusį antradienį „darbiečių“, socdemų ir liberalcentristų 46 balsų dauguma, 24 balsavus prieš ir šešiems susilaikius, Seimas pirmuoju balsavimu pritarė vadinamajam rentų seimūnams skyrimui. Beliko tiktai kitą dieną tą sprendimą galutinai priimti ir pademonstruoti, kad Lietuva tampa vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri be galo rūpinasi rinkėjų pasitikėjimą praradusiais politikais.