Dainuodami lietuviai tampa artimesni, dvasiškai šiltesni
|
Šokių dienos Kaune akimirka
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka
|
|
Prezidentas Valdas Adamkus
priėmė Dainų šventės
Būties ratu organizatorius,
dalyvius ir rėmėjus.
Kairėje Dainų šventės
direktorius Saulius Liausa
|
|
Šv. Jonų bažnyčioje
groja kanklių orkestras
|
|
Šv. Jonų bažnyčioje
jaunimo ir senjorų derinys
|
|
Šokių dienos Kaune akimirka
|
|
|
Vilniuje, Sereikiškių parke,
vyko folkloro diena
Saulutė rateliu tekėjo
|
|
Šokių dienoje žygiuoja
Brazilijos lietuvių ansamblis
Rambynas
|
|
Šokių dienoje žygiuoja Kanados
lietuvių ansamblis Gintaras
|
|
Šokių dienoje žygiuoja Kanados
lietuvių ansamblis Atžalynas
|
|
Šokių dienoje Kaune
jauniausieji šventės dalyviai
|
|
Folkloro dienoje dainuoja
etnografinis ansamblis Nedzingė
|
|
Prezidentas Valdas Adamkus
dėkoja Dainų dienos
vadovui Vytautui Miškiniui
|
Liepos 5 dieną, ketvirtadienį, prezidentas Valdas Adamkus priėmė Dainų šventės Būties ratu organizatorius ir rėmėjus. S.Daukanto aikštėje įvyko oficiali šventės atidarymo ceremonija. Prezidentas pasveikino šventės dalyvius bei svečius, atvykusius iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.
Dainuodami lietuviai tampa artimesni, atlaidesni, dvasiškai šiltesni ir labiau pasitikintys šalia esančiu žmogumi. Tikriausiai čia ir glūdi mažas tautos kūrybos stebuklas, kurį Justinas Marcinkevičius pavadino ,,žmogiškumo laužu, ištisus dešimtmečius šildančiu Lietuvos žmones, sakė šalies vadovas, kreipdamasis į susirinkusiuosius.
Prezidentas pažymėjo, kad 2003 metais UNESCO pripažino lietuvių, latvių ir estų dainų šventes žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. Tai reiškia, kad Baltijos tautų kūryba tarptautiniu lygmeniu suvokiama ir vertinama kaip neatsiejama viso pasaulio kūrybos dalis. Todėl itin svarbu, kad protėvių tradicijos ir visos tautos kūryba jaunimui nuo mažumės būtų pažįstama ir sava, o lietuviai, latviai bei estai visada išliktų dainuojančios tautos, sakė valstybės vadovas.
Ketvirtadienį Vilniuje surengta kanklių popietė. Beveik 800 muzikančių subūręs kanklių orkestras dėl lietaus savo programą atliko ne Vilniaus universiteto Skargos kieme, o Šv. Jonų bažnyčioje. Po bažnyčios skliautais užteko vietos net šokėjams. Pirmąkart kanklių šventę papuošė giminingų joms instrumentų Latvijos kuoklių bei Estijos kanelių ansambliai.
Penktadienį Kaune apie septyni tūkstančiai šokėjų gausiai susirinkusiems žiūrovams padovanojo įspūdingą reginį Ąžuolyne, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione surengta Šokių diena. Sveikindamas čia susirinkusius Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas džiaugėsi, kad šventė po 70 metų pertraukos pagaliau sugrįžo ir į Kauną. Jis taip pat vylėsi, kad virš Kauno slenkantys debesys aplenks stadioną. Taip ir atsitiko lietutis tik trumpam šiek tiek dulkė. Tai buvo vienintelė Dainų šventės diena beveik be lietaus. O pagrindiniu Šokių dienos akcentu tapo lietuvių liaudies šokiai lino pagerbimo tema.
Į Kaune vykusią šokių šventę suvažiavo ne tik 326 kolektyvai iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir septyni iš JAV, keturi iš Kanados, po vieną iš Brazilijos, Latvijos, Lenkijos. Šokėjų amžius nuo pačių mažiausių vaikučių iki solidaus amžiaus senjorų. Žiūrovai, kurių nemažą dalį sudarė angliškai kalbantys užsienio lietuviai, beveik užpildė stadiono tribūnas ir neliko nusivylę. Per šventinę trijų valandų programą Lino sakmė žiūrovai išvydo apie tris dešimtis skirtingų šokių.
Penktadienį Vilniuje, Sereikiškių parke, vyko folkloro diena Saulutė rateliu tekėjo. Renginiai prasidėjo ankstų rytą, o baigėsi Ansamblių vakaru Kalnų parke. Kai kurie šventės dalyviai turėjo ištverti net 20 valandų ant kojų.
Šeštadienį Vilniuje buvo pučiamųjų orkestrų ir liaudies instrumentų ansamblių diena Vario audra. Gatvėse ir aikštėse koncertavo daugiau kaip 70 pučiamųjų orkestrų.
O sekmadienį įvyko Dainų dienos vakaras Vilniaus Vingio parke juo ir baigėsi Dainų šventė Būties ratu. Gamta dainorėlių nepagailėjo ir paskutinę šventės dieną, tačiau spalvinga lietpalčių jūra lietaus nepabūgo ir nuo scenos nelipo net nuaidėjus paskutiniams akordams. Pirmoje Dainų dienos dalyje grojo pučiamųjų ansambliai, vėliau dainavo suaugusiųjų, jaunimo ir berniukų jaunučių chorai, jaunimo dainas atliko studentų, jaunimo ir jaunių chorai. Finale nuskambėjo jungtinio choro atliekamos Maironio Lietuva brangi ir Vinco Kudirkos Tautiška giesmė. Pabaigoje dainininkai skandavo Lietuva, Lietuva. Daugiausia Vingio parko estradoje išsirikiavusių šventės dalyvių palaikymo sulaukė Marijono Mikutavičiaus daina Pasveikinkit vieni kitus, kurią jis atliko kartu su studentų, jaunimo ir jaunių chorais. M.Mikutavičiui dainą teko kartoti. Paskui jis kartu su choristais dainavo kitas dainas.
Dainininkai lietaus nepabūgusiems žiūrovams mojavo spalvotomis skraistėmis, pabaigoje į dangų pakilo balionai. Dainų dienos kūrybinei grupei vadovavo Vytautas Miškinis.
Dainų klausėsi prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, prezidentas Algirdas Brazauskas. V.Adamkus pabrėžė, kad daina visuomet buvo ir dabar yra tautos ir valstybės dvasinės stiprybės išraiška. Dainų šventės dalyvius Prezidentas vadino tikraisiais dainos puoselėtojais. Aš lenkiuosi prieš jus, dėkodamas už jūsų pasiaukojimą ir darbą. Daina telkia mus visus bendram darbui. Nenuilskite ir dirbkite mūsų tautos labui, kreipdamasis į Dainų šventės dalyvius sakė V.Adamkus.
Pirmoji Dainų šventė Lietuvoje surengta 1924 metų rugpjūtį Kaune. Tuomet taip pat lijo. Iš visų nuo tada vykusių švenčių tik du kartus buvo geras oras.
XXI
Gintaro VISOCKO, Kazimiero DOBKEVIČIAUS ir president.lt nuotraukos
© 2007 XXI amžius
|