Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Valstybė
    ir bažnyčia
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Grėsmė lietuviškam paštui ir ar virs cepelinus „Lietuvos spaudos“ kioskuose?

Katastrofiška padėtis šiemet mūsų abiejuose Palangos paštuose – ir tame, kuris yra vadinamame Sermiestyje – centre, prie mylimos šimtametės bažnytėlės šventoriaus, ir Virbališkės mikrorajone, kuris prieš 30 metų pastatytas buvusiuose „Klebono laukuose“, ir kurį mes, palangiškiai „tarybčikai“, tebevadiname „BAM’u“. Dvi savaites, parašęs giminėms registruotus laiškus, negalėjau jų išsiųsti iš Palangos. Kodėl? Atvirai pasakysiu: man labai gaila ir paštininkių (-ų), ir gyventojų.

Galvagėlos dėl begalvių! Vargšės paštininkės – vos išaušus, matau, į paštą tekinom atskuba gražios ir dar žvalios moterys, labai sąžiningos, kruopščios Audronė ir Liucija, ir kai įjungia kompiuterius – saulei krentant į jūrą išjungia. Į tualetą neturi kada nueiti. Centriniame pašte – tas pats. Pusmetį kabo skelbimas, kad reikia laiškininkų. Kas eis už „avies spirukus“ dirbti tokį atsakomingą darbą? Gaila, gaila, pašto viršininkė gali likti viena, nes jau nežmoniškus reikalavimus kelia į save „pinigingas kaldras“ tebesitampantys Vilniaus viršininkai. Laiminančio Kristaus paminklą Palangoje greičiau prieisi, negu „teisybės rūmus“ buvusių raudonųjų „mučelnykų“ Lietuvoje, kur daugumai rūpi, kad ir sąvaržėlės nepaliktų tarnams – viskas tik „Lietuvos ryto“ perkamam–parsiduodančiam, – tfu, atsiprašant, – „elitui“... O Lietuvos pašto skyriai paversti komunalinių įmonių filialais, pašto darbuotojai 20-25 dienas surenka gyventojų mokesčius už butą, vandenį, šilumą ir t.t. ir t.t. Ir nebandyk siųsti net laiško „babūnei“, nes neprieisi – mokesčių mokėtojos anądien mane užspeitė į kampą, kaip nuogalės Palangos moterų pliaže: „Kur lendi, visai be sąžinės, ar nematai geltonos linijos?!“

Pašto darbas sutrikęs. Iki Europos lygio tikrai toli. Toli jau net iki buvusiojo. Niekaip nesuprantu: eurofondų „injekcijos“ auga, pinigų daugėja, bet... mažų žmogelių jie nepasiekia. Jie pasiekia tik „didelius“, todėl jie „auginasi“ dideles vilas ir Palangoje, ir Šventojoje.

O kuo pavirto „Lietuvos spaudos“ kioskai? Šašlykinėmis, kompiuterizuotomis–mechanizuotomis kavos–prezervatyvų–cigarečių–saldainių parduotuvėlėmis. Šunta, dūsta moterys, kaip kanarėlės narveliuose, „lesa“ litukus Vilniaus ponijai, jau žada ir cepelinus laikraščių-žurnalų nameliuose virti, o laikraščiai, žurnalai net dabar, vasaros kurortinio sezono metu, į Palangą atvežami, – cha! – dažniausiai... pusę devynių ryto! Sovietmečiu aštuntą, net anksčiau šviežią spaudą būdavome perskaitę. Jei rimtai – Lietuvos pašto „valdovai“, nediskredituokite Lietuvos!

Mykolas PARONŽIS

Palanga

© 2007 „XXI amžius“