|
Ar netrūksta mūsų dėmesio savo kraštui?
Vieną darbo šeštadienį nuo ankstyvo ryto per Lietuvos pirmąjį radijo kanalą, po šitiek laisvadienių, kaip iš gausybės rago pasipylė abejonę, nerimą kelianti, manau, žalinga žinia, kad Vokietijoje leidžiama nepilnamečiams pirkti alų ir kitus nestiprius alkoholinius gėrimus...
Gaila, kad per vėlai įsijungiau radijo imtuvą (7 val. 10 min.) neišgirdau laidoje dalyvavusių pavardžių, kurias taip norėjosi pagarsinti... Supratau tai, kad iš Vokietijos žurnalistė Lietuvos radijui pasakojo, kaip Vokietijoje geriami nestiprūs alkoholiniai gėrimai, kam jie parduodami. Ko tokiu pranešimu siekiama? Ar šie žurnalistai, mūsuose puoselėjantys blogį, nėra mūsų tautos vaikų priešai?.. Būtų pravartu mūsų visuomenei žinoti viską, ar žurnalistai-informatoriai į kitas respublikas atrenkami pagal konkursą, gal jie kažkieno pasiųsti už labai didelius pinigus dirbti tik užsakovo labui? Tiek daug neaiškumų. Visiems būtų pravartu žinoti, kokios tokių žurnalistų gyvenimo sąlygos kitose šalyse, kiek jų išlaikymas kainuoja mūsų valstybei? O gal būtų pravarti ir kontrolė kokią naudą jie daro mūsų valstybei?
Daug yra sąžiningų, kompetentingų, gabių žurnalistų, kurių darbas akivaizdus indėlis mūsų valstybės labui. Nepamirštant ir tų, kuriems tenka dirbti žurnalistinį darbą karštuose pasaulio taškuose...
Labai norėtųsi, kad žurnalistai atskirtų ir suvoktų, ko mūsų žmonėms, mūsų jaunimui, vaikams labiausiai reikia, kad jiems nedarytų žalingo poveikio, kalbėdami apie alkoholį, narkotikų vartojimą, garsiai skelbiantys iškrypėliškų homoseksualų paradus.
Papiktino ateitininku save vadinantis muzikologas Viktoras Gerulaitis, talkinęs organizatoriams-rengėjams, vadovaudamas didžiajam koncertui Senos dainos geros dainos. Jis postringavo: Kai sueina du kvailiai išeina daugiavaikė šeima... Matyt jis galvoja, kad Lietuvoje begyvena tik runkeliai ir jo postringavimai gal praslys pro protingesnių mūsų piliečių ausis. Todėl Viktorui norisi priminti, kad yra labai protingų, pavyzdingų tėvų, kurie augina ir išaugina nuostabias daugiavaikes šeimas, kurios Lietuvai reikalingos šiandien kaip gyvybės vanduo. Norėtųsi, kad valstybės vadovai gausiai apdovanotų šias pagarbos ir dėmesio vertas šeimas.
Ta proga kaip pavyzdį prisimenu nesenai amžinybėn išėjusį mūsų tautietį Joną Petrą Kedį, pastebėjusį, kad Lietuva nykstanti tauta. Sugrįžęs iš priverstinės tremties toliausioje Australijoje, šviesaus atminimo žmogus iš savo įsteigto fondo per septynerius metus mūsų daugiavaikėms lietuviškoms šeimoms paaukojo 150 tūkst. litų, kuriam už tai, manau, nebuvo tinkamai net padėkota.
Baigiant norisi paprašyti visų Lietuvos žmonių, kuriems rūpi krašto likimas ir ateitis, būti labai dėmesingais, stebėti, kas vyksta pas mus. Reikia, be išimties, visiems eiti į svarbią kovą su tautos priešais, su viešai ir iš pasalų graužiančiais mūsų Laisvės šaknis ir vis besidairančiais į Rytus, svajojančiais apie Stalino saulę, pasiilgusiais vakarykščių surūgusių barščių.
Regina Prascevičienė,
Obeliai, Rokiškio rajonas
© 2007 XXI amžius
|