Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Už ką persekiojamas „Ekumenos“ vadovas Viktoras Morščininas?

Gintaras VISOCKAS

Visuomeninės religinės organizacijos „Ekumena“ vadovas Viktoras Morščininas teigia draugiškai sugyvenantis su visais – katalikais, stačiatikiais, musulmonais Autoriaus nuotrauka

Viktoras Morščininas – visuomeninės religinės organizacijos „Ekumena“ pirmininkas. „Ekumena“ oficialiai užregistruota Lietuvos teisingumo ministerijoje maždaug prieš trejetą metų. Dabar joje – per dvidešimt narių. Pasak pirmininko V.Morščinino, jis draugiškai sugyvena su visomis religinėmis bendruomenėmis: tiek su katalikais, tiek su musulmonais, stačiatikiais, baptistais ar liuteronais. Į savo gretas jis priima visų religinių pakraipų, kurias tik pripažįsta Vatikanas ir Maskvos patriarchija, atstovus. „Ekumena“ nekursto nacionalinės, religinės nesantaikos. Čia įvairiausias religijas išpažįstantys žmonės skatinami gerbti kitą nuomonę, kitą tikėjimą. Pats V.Morščininas Lietuvoje gyvena daugiau kaip trisdešimt metų. Turi Lietuvos pilietybę ir nesiruošia išvažiuoti iš šalies. Todėl ir nusprendė „XXI amžiui“ papasakoti apie sunkumus, su kuriais jis šiandien susiduria. Mat iš oficialių Lietuvos institucijų nesulaukė pagalbos.

Nuomininkai nemokėjo nė cento

„Ekumenos“ vadovą V.Morščininą bėdos persekioja nuo tada, kai savo patalpas Naujojoje Vilnioje jis išnuomavo statybinei firmai, užsiimančiai langų rėmų gamyba. Sutarė dėl kainos, pasirašė visus būtinus dokumentus, sukirto rankomis. Tačiau prabėgo keli mėnesiai, o nuomininkai nesumokėjo nė cento. Tada visuomeninės religinės organizacijos pirmininkas pradėjo reikalauti, iš pradžių – gražiuoju, kad firma bent jau dalimis atsiskaitytų už paslaugas. Bet niekas nesikeitė. Nuomininkai į „Ekumenos“ sąskaitą nei po pusmečio, nei po metų, nei po pusantrų nepervedė nė lito. Kai V.Morščininas įspėjo nuomininkus jėga išprašyti, susilaukė grasinimų. Kartą į kiemą įvažiavo automobilis, o jo vairuotojas, nieko nelaukdamas, ėmė keiktis, grūmoti, tyčiotis (šantažavusio asmens pavardė žinoma). Atvykėlis atvirai pareiškė: jei V.Morščininas ieškos teisybės, susilauks nemalonumų „per valdiškus namus“. Į prašymą prisistatyti, kas esąs, atkirto, kad jo pavardę ir pareigas „Ekumenos“ vadovas sužinos tuomet, kai bus „patupdytas už grotų“. Šį incidentą matė ne tik pats vadovas, bet ir kai kurie jo organizacijos nariai. Policijai buvo nusiųstas oficialus pareiškimas, nurodytas automobilio numeris. Tačiau policija šį incidentą tiria iki šiol – niekaip negali nusatyti, kas gi neprašytas įsiveržė į „Ekumenos“ valdas.

Pagalbos kreipėsi į policiją

V.Morščininas – ne iš bailiųjų. Nesijausdamas esąs kaltas ir nematydamas kitos išeities jis kreipėsi į Naujosios Vilnios policijos skyrių, prašydamas padėt iškeldinti piktybiškai pinigų už 600 kvadratinių metrų patalpų nuomą nemokančius firmos atstovus. Ir labai nustebo pamatęs, jog jį neseniai įbauginti mėginęs nepažįstamasis dirba teisėsaugos struktūrose ir užima ne tokias jau menkas pareigas. Atlikęs savarankišką tyrimą V.Morščininas taip pat išsiaiškino, kad triaukščiais rusiškais keiksmažodžiais keikęsis policijos pareigūnas – jam pinigų nemokėjusios firmos vieno iš vadovų kaimynas. Liudininkų teigimu, geras kaimynas – jie ne sykį pastebėti kartu švenčiant įvairias šventes. Nepaisant šių aplinkybių, V.Morščininui šiaip ne taip pavyko išprašyti įžūlius nuomininkus. Beje, iškeldinami nuomininkai elgėsi įžūliai, apstumdė vieną organizacijos narį, o iškeldinimą stebėję policijos pareigūnai tarsi tyčia nesikišo. Netramdė įsisiautėjusių nuomininkų nei žodžiu, nei jėga. Po iškeldinimo vienas „Ekumenos“ narys buvo išvežtas Greitosios pagalbos mašina į Traumatologinį skyrių, kur užfiksuotas lengvas kūno sužalojimas.

25 tūkst. litų ieškinys

Tačiau nemalonumai tuo nesibaigė. Užuot atsiskaičiusi už paslaugas langų rėmus gaminanti firma (jos pavadinimas redakcijai žinomas) „Ekumenai“ pateikė 25 tūkst. litų ieškinį neva už patirtus nuostolius remontuojant stogą. Namas, kurį V.Morščininas nuomavo, tikrai nėra naujas. Tačiau dėl stogo remonto nebuvo nieko sutarta. Galų gale tas remontas, pasak V.Morščinino, išsigalvotas, iš piršto laužtas. Tačiau buvę nuomininkai surado užtarėjų teismuose, ir netrukus V.Morščininas pats tapo skolininku. „Kartą buvau nuėjęs pas tą policininką ir gražiuoju prašiau baigt tyčiotis iš manęs ir iš mano organizacijos. Nieko nepešiau. Tik išgirdau, esą „Ekumeną“ vis tiek uždarys, aš, suprask, veltui stengiuosi. Taip pat man buvo užsiminta, jog jei ir toliau ieškosiu teisybės, tai greit viską prarasiu, ne tik tuos 25 tūkstančius litų“, - pasakojo V.Morščininas.

Kas pakišo maišelį su šoviniais?

Niekam blogo nepadariusį „Ekumenos“ vadovą bėdos ir toliau persekiojo. Jis prisimena, kaip vieno susidūrimo su firmos atstovais metu kažkas leptelėjo, esą jis kvailai elgiasi, „priešindamasis sistemai“. Jam tiesiog bus pamesti draudžiami daiktai, pavyzdžiui, narkotikai ar nelegalus ginklas, ir jis ilgam sės į cypę. Negi jis to norįs? Negi jis nežino, kaip lengvai galima pažaboti teisybės ieškotojus? V.Morščininas netikėjo, jog tokie dalykai įmanomi nepriklausomoje, demokratinėje valstybėje. Tačiau šiandien jis jau nebetiki įstatymų viršenybe. Mat grasinimai apie „pakištus draudžiamus daiktus“ išties pasitvirtino. Laimė, išgelbėjo atsitiktinumas. 2005 metų žiemą V.Morščininas su savo kolega Olegu Burunovu remontavo namo Naujojoje Vilnioje grindis. Tiksliau sakant, atlupo viename kambaryje esančias grindų lentas, ieškodami sprogusio vamzdžio. O beieškodami trūkusio vamzdžio rado maišelį su šoviniais. Dabar jis tiksliai neprisimena, kiek jų buvo – gal 50, gal 60 vienetų. Tačiau jis tiksliai žino, kad tame maišelyje būta ir medžiokliniams šautuvams tinkančių šovinių, ir smulkaus kalibro šovinių. Jis iš karto iškvietė policiją, kuri, atvykusi į įvykio vietą, radinį savo dokumentuose apibūdino kaip „bojepripasy“. Po 2005 metų žiemos prabėgo daug laiko, tačiau iki šios dienos – jokių tyrimo rezultatų. Lietuvos teisėsaugos organai taip ir nenustatė, kas yra tikrieji šovinių savininkai, kodėl jie buvo paslėpti „Ekumenos“ vadovui priklausančiame name. Savo oficialiame paaiškinime teisėsaugos institucijoms V.Morščininas nurodė, kas, jo manymu, galėjo organizuoti tokią akciją. Jis įvardijo būtent tą Naujosios Vilnios policininką (redakcijai pavardė žinoma), su kuriuo būta konfliktų. Ir vis dėlto incidentą tyrę ekspertai jo pastabas nuleido negirdomis, kaip neįtikėtinas.

Vertėsi prostitučių globa

Žvelgiant į vos kelerių metų trukmės „Ekumenos“ istoriją negalima neprisiminti ir dar vienos paslaptingos istorijos. V.Morščinino „Ekumena“ – ne operatyvinė tarnyba. Ji neturi galimybių rinkti informacijos apie žmones, kurie nori tapti jos nariais. V.Morščininas vadovaujasi abipusio pasitikėjimo principais. Tačiau vienas vyras, panorėjęs tapti „Ekumenos“ nariu, kažkodėl iš karto sukėlė didelių įtarimų. V.Morščininas negali pasakyti, kodėl jam naujokas nepatiko jau pirmosiomis dienomis. Nuojauta pakuždėjo, jog jis į organizaciją atėjo ne gražių tikslų vedinas. Tačiau pasakyti „tu nebūsi priimtas“ vadovas negalėjo. Jo organizacijos durys atviros visiems padoriems žmonėms. Ir vis dėlto V.Morščininas bei jo kolegos atidžiai stebėjo naujoką. Kurį laiką atvykėlis elgėsi nepriekaištingai. Bet sykį išsidavė. „Ekumenos“ vadovas nenorėjo atskleisti visų aplinkybių, kaip jam pavyko išsiaiškinti, kas gi iš tiesų yra naujasis užklydėlis. Jis tepasakė tik tiek, kad vaikinas vertėsi... gėdingu, bet pelningu prostitucijos verslu. Tiksliau sakant, buvo suteneris. Ir ne bet koks suteneris. Esama įtarimų, kad jį mainais už tam tikras paslaugas globojo teisėsaugos institucijos. Tokių susitarimų tarp teisėsaugos ir nusikalstamo pasaulio atstovų esama visose šalyse, ne tik Lietuvoje. Nusikaltėliams kartais leidžiama verstis savo nešvariais bizneliais, o šie už sudarytas šiltnamio sąlygas policininkams slapta teikia informaciją apie padėtį nusikalstamame pasaulyje. Vieni tokius sandėrius laiko amoraliais, prieštaraujančiais bet kokioms moralės normoms, kiti laiko neišvengiamu dalyku. Vieningos nuomonės čia nėra. Pasak V.Morščinino, tas vaikinas, pavadinkime jį Vinogradovu, į „Ekumeną“ buvo infiltruotas specialiai. Jam tikriausiai buvo pavesta ieškoti kompromituojančios medžiagos. V.Morščininui įtartini ir kai kurie ekonominės policijos atlikti reidai. Vieną mėnesį pas jį į Naująją Vilnią buvo atvykusios net trys revizijos. Intensyviai ieškota finansinių nusižengimų, bet jų nerado.

Galimi politiniai motyvai

Šiandien V.Morščininas sutrikęs. Ieškodamas teisybės jis kreipėsi į visas teisėsaugos institucijas – į Vilniaus rajono prokuratūrą, Generalinę prokuratūrą, į Vyriausiąjį policijos komisariatą, į operatyvines tarnybas, kuruojančias policiją. Bet viskas veltui. Lietuvos teisėsauga per keletą metų taip ir nepajėgė išsiaiškinti, kas buvo atvažiavęs į „Ekumenos“ valdas grasinti, iš kur pastate atsirado maišelis su pusšimčiu šovinių, kam prostitučių globėjui prireikė stoti į visuomeninę religinę organizaciją. V.Morščininas nežino, ko laukti ateityje. Jis nesijaučia niekam blogo padaręs. Iš tiesų, kas, kodėl ir už ką persekioja V.Morščininą? Į šį klausimą „Ekumenos“ vadovas negali atsakyti. V.Morščinino teigimu, jis neturi priešų nei tarp lietuvių, nei tarp rusų, draugiškai sugyvena ir su stačiatikiais, ir su katalikais, ir su musulmonais. Kad V.Morščininas gali būti persekiojamas politiniais motyvais, sužinojau visai atsitiktinai. Duodamas interviu „XXI amžiui“ visuomeninės religinės organizacijos vadovas V.Morščininas greičiausiai bus nutylėjęs vieną svarbią aplinkybę. Prieš keletą metų su juo buvo susitikę keli Lietuvoje gyvenantys žmonės, raginę prisijungti prie jų organizacijos. Jie konkrečiai neįvardijo nei tos organizacijos tikslų, nei vadovų. Iš pokalbio tik apgraibomis buvo galima suvokti, kuo ji žada užsiimti. Ogi Lietuvoje bandoma suburti antiamerikietiškai, antilietuviškai, antinatiškai nusiteikusius tiek lietuvių, tiek rusų tautybės piliečius, kuriems labiau priimtini Rusijos nei Lietuvos interesai. Pasak „XXI amžių“ informavusių specialistų, „Ekumenos“ vadovas galėjo mandagiai atsisakyt dalyvauti tokioje veikloje, nuoširdžiai nenorėdamas kenkti Lietuvai, kurioje gyvena daugiau nei tris dešimtmečius. Už šį atsisakymą prorusiškos jėgos jam ir keršija, pasitelkdamos į pagalbą visas joms prieinamas priemones. Jeigu V.Morščininas nebūtų susidėjęs su tais langų rėmų gamintojais, puolimo būtų sulaukęs iš kitur. Ne veltui liaudies išmintis byloja: „Jeigu nori mušti, lazdą visuomet surasi“.

Artimiausiuose „XXI amžiaus“ priedo „Slaptieji takai“ puslapiuose bandysime išsiaiškinti, kas ir kodėl kenkia V.Morščininui?

© 2007 „XXI amžius“