Atnaujintas 2007 liepos 20 d.
Nr.56
(1553)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI

Magis - SAS ?urnalas

 

Šiame numeryje:

Klausyti Dievo Žodžio
ir veikti Jame

Nuoširdžiai išlydėjo,
šiltai sutiko

Trys vakarai
su vyskupu

Apnakvindino lenkų
maldininkus

Valstybės dienos
minėjimas bažnyčioje

Kas mokys giedoti
Lietuvos himną?

Tuščios kėdės
ir valstybės renta

Genocidas

Didįjį terorą
prisiminus

Londonui trūko
kantrybė

Politinis disonansas

Katalikų Bažnyčia – viena tikra Bažnyčia

Mindaugas Buika

Apaštalinė įpėdinystė
yra vienas pagrindinių
Bažnyčios elementų

Poreikis ištaisyti klaidas ir dviprasmybes

Tikėjimo doktrinos kongregacijos naujajame dokumente, pavadintame „Atsakymai į klausimus, liečiančius kai kuriuos mokymą apie Bažnyčią klausimus“, dar kartą patvirtinta svarbiausia ekleziologinė nuostata, kad Kristaus įsteigtoji Bažnyčia išlaiko savo pilnatvę tik Katalikų Bažnyčioje, nors kai kurie jos elementai pasireiškia ir kitose atsiskyrusiose Bažnyčiose bei bažnytinėse bendruomenėse. Popiežiaus Benedikto XVI peržiūrėtas ir leistas skelbti dokumentas šią Bažnyčios viziją aptaria II Vatikano Susirinkimo dogminio (konstitucija „Lumen gentium“) ir ekumeninio (dekretas „Unitatis redintegratio“) mokymo kontekste.


Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas Marijampolėje

Renata Stadulienė

Maldininkai atlaidų procesijoje
aplink Marijampolės Baziliką
Vido venslovaičio nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Marijampolėje baigėsi aštuonias dienas vykę Palaimintajam Jurgiui Matulaičiui atminti skirti atlaidai. Apie pirmąją atlaidų dieną jau rašėme. Šiandien apžvelgiame tai, kas vyko kitomis dienomis.

Antroji atlaidų diena buvo skirta Marijos legionui. Jos motto parinkti žodžiai iš Palaimintojo „Užrašų“: Priimk mus, Motina mūsų, dėl vardo, kurį nešiojam.


Mūšios parke sklido malda už partizanus

Kazimieras Dobkevičius

Mūšios šile po atviru dangumi
šv. Mišias aukojo (iš kairės):
kan. dr. Robertas Pukenis,
kun. Petras Tavoraitis, vyskupas
Jonas Kauneckas,
mons. Jurgis Užusienis,
mons. Alfonsas Svarinskas

Jau tapo tradicija vasaros viduryje, kai žaluma, medžių šakos plačiai moja savo žaliomis skaromis, Ukmergės rajone, Mūšios memorialiniame parke, rengti šventę Lietuvos Didžiosios kovos partizanų apygardos ir visų rezistencinės kovos dalyvių garbei. Šio parko įkūrimo iniciatorius ir šventės sumanytojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas kasmet energingai dalyvauja pats ir sukviečia šimtus gyvų laisvės kovų dalyvių: šaulių, Vietinės rinktinės karių, politinių kalinių ir tremtinių, būtinosios tarnybos karių.


„Šlovinsiu Viešpatį visą gyvenimą“

Jaunimo eisena atvyko
į Šv. Juozapo bažnyčią Kėdainiuose

Liepos 13-14 dienomis Kėdainiuose vyko šio dekanato Eucharistinis kongresas, skirtas Švč. M.Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų būsimam jubiliejui. Pirmasis tam skirtas renginys – pavasarį surengta piligriminė Kėdainių rajono tikinčiųjų kelionė į Šiluvą.

Prieš 70 metų Kėdainiuose vyko Kauno arkivyskupijos Eucharistinis kongresas, skirtas krikščionybės Lietuvoje 550-osioms metinėms pažymėti.


Paparčių dominikonų vienuolynas

Ramunė DRIAUČIŪNAITĖ,

Vilniaus pedagoginio universiteto
Istorijos fakulteto I kurso magistrantė

Paparčių dominikonų
vienuolyno vartai

Šiemet Paparčių parapija mini 358-ąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko Stanislovo Beinarto fundacijos metines. Ši iškili data sugrąžina į XVII a. vidurį, kai vyskupo kankinio šv. Stanislovo globojamas ir Šv. Dvasios įkvėptas didikas Paparčiuose įkurdino dominikonų vienuolius. Jų įsikūrimas lėmė, kad atoki vietovė tapo reikšmingu religiniu ir kultūriniu centru, kuriame daugiau nei du šimtus metų buvo skelbiamas Dievo žodis, skleidžiama Vakarų Europos kultūra. Prasmingą darbą nutraukė nesėkminga 1863 metų sukilimo baigtis.


Atokvėpis Palėvenėje

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Kupiškio dekanas
ir klebonas kan. Vladas
Rabašauskas, dominikonas
vienuolis Jonas Grigaitis
ir Naujamiesčio klebonas
kun. Algirdas Dauknys

Niaukstėsi, bandė lyti, tačiau ir tokios staigios oro permainos nė kiek nesugadino Palėvenės dominikonų vienuolyne birželio 23-24 dienomis vykusios septintosios sakralinės muzikos ir teatrų šventės „Sielos ilgesys“. Vaizdingoje vietovėje, kuri savo grožiu nenusileidžia pasaulio perlui Šveicarijai, pasirodė žinomi aktoriai, muzikantai. Atėjusieji čia galėjo nepirkdami bilieto matyti iš arti veidus tų, kurie rodomi televizijų ekranuose ar sutinkami laikraščių puslapiuose. Nuo įspūdžių, kuriuos teko patirti pirmą šios šventės dieną, galva tiesiog svaigo.


Konferencijoje kalbėjo apie nuveiktus darbus

Rima Brilienė,

MOPT viešųjų ryšių koordinatorė

Iš kairės: MOPT prezidentas
dr. Vitas Šimkonis, Viduklės
skyriaus vadovė Gerda Visockienė
ir MOPT generalinis sekretorius
Arvydas Bružas su kolegomis
Jūkainių draustinyje

Birželio 30 dieną įvyko Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) metinė ataskaitinė konferencija. Kasmet šis renginys organizuojamas vis kitoje vietovėje, pasižyminčioje aktyvia maltiečių veikla. Šįmet garbė rengti konferenciją teko Viduklės MOPT skyriui. Renginio programa buvo sudaryta taip, kad iš visos Lietuvos susirinkę žmonės ne tik išgirstų apie nuveiktus svarbiausius MOPT darbus, bet ir pabendrautų, pasidžiaugtų jaunųjų Viduklės maltiečių meniniu pasirodymu, aplankytų puikiai sutvarkytą Jūkainių geomorfologinį draustinį, pasisemtų žinių mokomajame seminare.


Radiniai žemėje liudija buvus bažnyčią

Bronius VERTELKA

Archeologė Alfreda Petrulienė
įsitikinusi savo teisumu

Panevėžyje, Senamiesčio gatvėje, atliekant statybos darbus buvo aptikta keletas įdomių akmenų. Manoma, kad vienas iš jų, numindžiotas kojų, nugludintu paviršiumi, buvo pirmosios miesto bažnyčios slenksčiu.

Rado vertingų daiktų

UAB „Panevėžio gatvės“ įrengiant aikštelę meniniam akcentui, kuriuo bus pažymėta pirmosios bažnyčios Aukštaitijos sostinėje vieta, buvo kasama duobė tam, kad sustiprintų jo pamatus. Tada ir buvo pastebėti įdomūs akmenys. Sustabdžius statybos darbus imtasi archeologinių tyrinėjimų. Jų metu buvo nustatyta, kad tarp akmenų yra vienas kojų nuvaikščiotas, nugludintu paviršiumi. Spėjama, kad tai – iš pirmosios bažnyčios slenksčio. Kiti akmenys į duobę buvo suversti statant vaikų darželį kartu su kitomis statybinėmis atliekomis.


Šventimai ir vyskupo konsekravimo 10-metis

Vyskupai Juozas Žemaitis, MIC,
ir Rimantas Norvila bei vyskupijos
kunigai su neopresbiteriais
prie Vilkaviškio Katedros altoriaus

Birželio 29 dieną, penktadienį, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila suteikė du kunigystės ir du diakono šventimus. Kunigystės šventimus gavo Romas Budrevičius ir Andrius Vaitkūnas, o diakono – Linas Baltrušaitis ir Gediminas Keršys. Ta diena buvo ypatinga ne tik šiems keturiems vyrams, bet ir pačiam vyskupui, kuris tą dieną šventė konsekravimo 10-metį. Katedroje susirinkusieji pasveikino ir ką tik kunigystės bei diakono šventimus gavusius, ir vyskupą.


Padėka už gražią šventę

Parapijos talkininkai po padėkos
šv. Mišių Klaipėdos
Šv. Kazimiero bažnyčioje

Prabėgo Lietuvos jaunimo dienos Klaipėdoje. Pasibaigus šventei lieka įspūdžiai, atliktų ir nepadarytų darbų vertinimas. Taip pat lieka padėka žmonėms, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Nuostabų liepos 6-osios vakarą į Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčioje vykusias padėkos šv. Mišias rinkosi žmonės, kurie šioje parapijoje organizavo jaunimo maitinimą, apgyvendinimą, rūpinosi, kad atidarymo šventė būtų graži. Padėkos šv. Mišioms vadovavo kun. Vilius Viktoravičius, Lietuvos jaunimo dienų organizacinio komiteto narys ir Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktoriaus pavaduotojas, taip pat Šv. Kazimiero parapijos vikaras bei Jaunimo dienų koordinatorius kun. Saulius Stumbra.


Už ką persekiojamas „Ekumenos“ vadovas Viktoras Morščininas?

Gintaras VISOCKAS

Visuomeninės religinės organizacijos
„Ekumena“ vadovas Viktoras
Morščininas teigia draugiškai
sugyvenantis su visais –
katalikais, stačiatikiais, musulmonais
Autoriaus nuotrauka

Viktoras Morščininas – visuomeninės religinės organizacijos „Ekumena“ pirmininkas. „Ekumena“ oficialiai užregistruota Lietuvos teisingumo ministerijoje maždaug prieš trejetą metų. Dabar joje – per dvidešimt narių. Pasak pirmininko V.Morščinino, jis draugiškai sugyvena su visomis religinėmis bendruomenėmis: tiek su katalikais, tiek su musulmonais, stačiatikiais, baptistais ar liuteronais. Į savo gretas jis priima visų religinių pakraipų, kurias tik pripažįsta Vatikanas ir Maskvos patriarchija, atstovus. „Ekumena“ nekursto nacionalinės, religinės nesantaikos.


Amžinai gyvieji

Petras Katinas

Vieno iš pagrindinių Stalino saulės nešėjų į Lietuvą Justo Paleckio anūkas, dabartinis mūsų sostinės vicemeras Algirdas Paleckis, pareiškia, jog didžiuojasi savo senelio nuveiktais darbais, taip pat ir prikeverzotais eilėraščiais. Viename iš jų šis saulės nešėjas rašė: Už žemę, už gyvenimą,/ o ne už tuščią dangų,/ už komunizmą dėsime/ gyvybės turtą brangų. Į mirtį bolševikui eit/ Auka tai prakilniausia./ Už liaudies ateitį/ Žmogus tarybinis vis kausis. Tad ir po septyniolikos atkurtosios nepriklausomybės metų tie bolševikai, dabar pasivadinę socialdemokratais, ir kaunasi nesudėdami bluosto. Štai naujojo partijos genseko G.Kirkilo vadovaujama komanda sugalvojo Vyriausybės atstovams apskrityse nustatyti neterminuotą kadenciją. Tai įžūlus sumanymas įtvirtinti saviškius labai svarbiose politinėse pareigose. Jau ir taip, kur tik pirštu dursi, visur pataikysi į senosios ir puikiai prie jos prisiplakusios naujosios nomenklatūros atstovus.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija