| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Radiniai žemėje liudija buvus bažnyčią Bronius VERTELKA
Panevėžyje, Senamiesčio gatvėje, atliekant statybos darbus buvo aptikta keletas įdomių akmenų. Manoma, kad vienas iš jų, numindžiotas kojų, nugludintu paviršiumi, buvo pirmosios miesto bažnyčios slenksčiu. Rado vertingų daiktų UAB Panevėžio gatvės įrengiant aikštelę meniniam akcentui, kuriuo bus pažymėta pirmosios bažnyčios Aukštaitijos sostinėje vieta, buvo kasama duobė tam, kad sustiprintų jo pamatus. Tada ir buvo pastebėti įdomūs akmenys. Sustabdžius statybos darbus imtasi archeologinių tyrinėjimų. Jų metu buvo nustatyta, kad tarp akmenų yra vienas kojų nuvaikščiotas, nugludintu paviršiumi. Spėjama, kad tai iš pirmosios bažnyčios slenksčio. Kiti akmenys į duobę buvo suversti statant vaikų darželį kartu su kitomis statybinėmis atliekomis. Be to, buvo rasti bei ištirti septyni kapai. Žmonių griaučiai tolesniam tyrimui bus perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrai. Dviejuose kapuose buvo aptikta maždaug XVI-XVIII amžiaus monetų. Nominalinė ir muziejinė jų vertė nėra aiški. Tai nustačius, monetos liks Panevėžio kraštotyros muziejuje. Buvo ir kapinės Rugsėjo pradžioje, švenčiant Panevėžio 504-ąjį gimtadienį, Senamiesčio gatvėje bus atidengtas paminklas, ant kurio užrašas skelbs, jog čia stovėjo pirmoji, 1507-aisiais pastatyta miesto bažnyčia. Šalia jos buvo kapinės. Istorinių šaltinių teigimu, šventovė ir kapinės vėliau buvo aptvertos. Arčiau Nevėžio upės stovėjo klebonija. Kitoje kelio pusėje šurmuliavo rinka arba turgelis, stovėjo karčema, gyvenamosios sodybos. Tuo metu pagal tradiciją prie bažnyčios turėjo būti ir kapinės. Pirmosios katalikiškos šventovės turėjo jas. Ne išimtis buvo ir Panevėžys. Mirusieji buvo laidojami šventoriuje. Šventovę ir kapines apimanti erdvė buvo laikomas sakraline. Maždaug nuo XIX amžiaus kapinės buvo atitolinamos nuo bažnyčios ir tam išperkamas atitinkamo dydžio žemės plotas. Rimtas žingsnis atkuriant pirmosios šventovės vietą Archeologinius tyrimus atlikusi Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė, beje, vienintelė mieste dirbanti archeologė, pasakojo, jog yra įsitikinusi, kad atrastas akmuo buvo iš pirmosios ir antrosios bažnyčių. Mat antroji, iškilusi 1636 metais, buvo pastatyta ant tų pačių išlikusių pirmosios šventovės pamatų. Jie gali būti visiškai sugriauti. Teks dar padirbėti, kad būtų iki galo išsiaiškinta, kur buvo šventovė. Aiškumas yra kur kas geriau, nei spėliojimas, kad tai buvo vien kapinės, o ne pirmoji bažnyčia. Paklausus archeologės, koks buvo įspūdis aptikus šiuos radinius, ji sakė: Supratau, jog tai yra pirmosios bažnyčios akmuo. Jis nepaprastai reikšmingas. Jeigu ir neaptiktume šventovės pamatų, šis atradimas vis vien bus labai didelis. Panevėžiečiai žinojo, kad toje vietoje, kur dabar mes stovime, buvo kapinės. Turiu vilties, kad ši erdvė bus sutvarkyta, gal netgi užveistas parkas, ir bus labiau akcentuojama bažnyčia, o ne kapinės. Panevėžys Autoriaus nuotraukos
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |